|
|
|
Kretingiškių kapai – ir elektroninėje erdvėje
Skaitmenizacijai vis labiau įsigalint mūsų gyvenimuose, internete įsivedus paskyrą www.kretingoskapinės.lt, galima detaliai išvysti artimųjų, giminaičių ar pažįstamų kapus. Tai, kad šia sistema naudojamasi gana intensyviai, Kretingos miesto seniūnės pavaduotojos Almos Patamsienės teigimu, liudija faktas: vos sistema nesuveikia, sunerimę žmonės tuoj skambina į seniūniją, teiraujasi, kas atsitiko. Suskaitmenintos penkerios kapinės „Labai apsidžiaugėme, sužinoję, kad ir Kretingos mieste buvo įdiegta moderni sistema, kai internetu galima pamatyti, kur yra palaidoti giminaičiai. Mūsų pažįstami iš užsienio labai susidomėjo: negalėdami atsisveikinti su mirusiaisiais, nors virtualioje erdvėje gali pamatyti, kur palaidoti jų draugai, giminės, kaip atrodo kapavietė. O ir man pačiai labai smalsu surasti tuos pažįstamus, kurie iškeliavę amžinybėn, bet nežinojau tikslios jų palaidojimo vietos. Lankydamasi ir kituose miestuose, stengiuosi užsukti į kapines, surasti ne tik savo giminių, bet aplankyti ir įžymių žmonių kapus“, – redakcijai kalbėjo Loreta Ž. Tačiau ji pastebėjo, kad sistema nėra vieninga: tarkim, suskaitmenintos Palangos ar kitų šalies miestų kapinės surandamos kitoje svetainėje www.cemety.lt. Kodėl taip yra? Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė paaiškino, kad kapinių skaitmenizacijos darbus Lietuvoje atliko skirtingos įmonės, kurios duomenis ir pateikė savo sukurtose svetainėse. Seniūnė patikino, kad suskaitmenintos visos 5 Kretingos miesto kapinės: abejos senosios parapinės abipus Vilniaus gatvės, civilinės didžiosios palei Darbėnų kelią, evangelikų liuteronų ir stačiatikių J. Jablonskio gatvėje. Šį darbą per vienerius metus nuo 2018-ųjų spalio iki 2019-ųjų pabaigos atliko specializuota vilniečių įmonė „HNIT-Baltic“. Kretingos rajono savivaldybei ši paslauga kainavo 18 tūkst. Eur.
Miestas su 10 tūkst. kapaviečių Sistema veikia trečius metus: įmonė pateikė aerofotografinius vaizdus – bendrą visų kapinių ir priartintus atskirų kapų vaizdus, kur ant paminklo aiškia matosi mirusiųjų vardai, pavardės, datos. Sutartiniais ženklais bendrame kapinių žemėlapyje pažymėtos ne tik kapavietės ir atskiri kapai, kolumbariumai ir urnų laidojimo vietos, bet ir stambieji medžiai, suolai, tualetas, apšvietimo stulpai, šiukšlių konteinerių vietos. Kretingos miesto seniūnės pavaduotoja Alma Patamsienė teigė, kad įmonė fotografavo kapines dronais ir dar atskirai apžiūrėjo kiekvieną kapavietę, tikslindama duomenis, kuriuos iš žurnalų jiems pateikė kapinių prižiūrėtojai: senųjų miesto ir civilinių kapinių – Roma Gedminienė, Petrikaičių ir liuteronų evangelikų bei stačiatikių – Jonas Drungilas. Duomenys kaupiami nuo 1990-ųjų metų. Iš viso buvo suskaitmeninta 18,25 ha bendro Kretingos miesto kapinių ploto, arba 10 tūkst. 126 kapavietės (jose – nuo 1 iki kelių kapų). Civilinėse kapinėse užfiksuotos 6 tūkst. 157, seniausiose parapinėse – 1 tūkst. 14, senosiose parapinėse su Tiškevičių koplyčia – 2 tūkst. 242, evangelikų liuteronų ir stačiatikių – 264 kapavietės, Petrikaičių – 355 kapavietės ir 89-iose kolumbariumo nišose 94 asmenys. Kasmet palaidojama per 300 kretingiškių: dauguma jų atgula į senąsias šeimos kapavietes įvairiose miesto kapinėse, kuriose visos vietos užpildytos, tik vienintelės Petrikaičių kapinės pildosi naujomis kapavietėmis. Sistema tarnauja ir darbui Skaitmeniniame žemėlapyje pastebėjus netikslumų, kretingiškiai raginami apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojams, – duomenys perduodami kapines skaitmeninusiai įmonei, kuri atlieka korekciją. „Kapinių skaitmenizacija mums labai reikalinga ir darbui: kretingiškiai mato tik išorinę informaciją, o mes turime vidinę prieigą, kurioje registruojame naujai mirusius žmones, kaupiame informaciją apie asmenis, atsakingus už kapavietės priežiūrą, neprižiūrėtas kapavietes ir pan.“, – kalbėjo A. Patamsienė. Jos žodžiais, iškilus neaiškumų dėl kapavietės identifikavimo, giminės privalo kapinių prižiūrėtojui pateikti dokumentus, įrodančius, kad joje tikrai palaidotas konkretus asmuo. Nesusipratimus sprendžia kapaviečių identifikavimo komisija. Neprižiūrimų kapaviečių mažėja Ši komisija taip pat sprendžia dėl neprižiūrimų kapaviečių. „Iš pradžių neprižiūrimame kape pritvirtiname lentelę, įprastai tai darome po Motinos dienos, nes tradiciškai šia proga visi skubame susitvarkyti kapus. Fiksuojame situaciją, fotografuojame, pateikiame informaciją Savivaldybei. Jeigu per 2-jus metus niekas neatsiliepia, dar 2-jus metus ši kapavietė stebima, o po to skelbiama neprižiūrima“, – kalbėjo R. Gedminienė. Jos žodžiais, jeigu kažkas ir imasi tvarkyti apleistą kapą, tai dar nereiškia, kad jie ten galės ir palaidoti savo artimuosius. „Net ir po 20 metų gali atsirasti žmogus ir pareikšti, kad ten palaidotas jo senelis ar dėdė, ir pretenduoti į kapavietę“, – akcentavo R. Gedminienė, patikindama, kad neprižiūrimų kapaviečių mūsų mieste mažėja.
|
|
