|
|
|
Centras bus atviras kiekvienam jaunuoliui
Sausio pabaigoje iš patalpų Rotušės aikštė Nr. 1 išsikrausčius Kretingos seniūnijai jos vietoje pradės veikti ir Kretingos atviras jaunimo centras. „Pajūrio naujienos“ apie jame planuojamas vykdyti veiklas ir jo funkcijas pasikalbėjo su šio centro, kuris yra Dienos veiklos centro padalinys, direktore Birute Viskontiene. Netradicinė ugdymo forma – Kas yra Atviras jaunimo centras jūsų akimis? – Pats pavadinimas jau pasako, kad jis – atviras. Tai – atvira erdvė visiems jaunuoliams, kurie gali čia susirinkti ir realizuoti savo lūkesčius. Centro reikia ne tik mūsų miestui. Tokie centrai yra numatyti ir Europos Sąjungos gairėse. Pirmieji atvirieji jaunimo centrai Europoje atsirado apie 1970–1980 metus. Vadinasi, jau tuomet atsirado poreikis kažkur suburti jaunimą. Dažnai įvardijama motyvuotas arba nemotyvuotas jaunimas. Viskas gerai, jeigu veikloje dalyvauja motyvuoti jaunuoliai, į kuriuos šiai dienai visuomenė sukoncentruoja visą savo dėmesį – tobulina jų talentus, galbūt artimieji turi galimybę mokėti už neformalų jų ugdymą. Bet mes turime dėmesį sukoncentruoti ir į jaunimą, kuris yra iš kitokios socialinės aplinkos. Drįsčiau sakyti, kad Atviras jaunimo centras – tai netradicinė ugdymo forma, erdvė jaunimui, kuris šiai dienai gyvena gatvėje, arba grupė jaunų žmonių, dėl tam tikrų aplinkybių laiką leidžianti uždaroje savo namų erdvėje. Būtent atviras jaunimo centras yra atviras jaunimo poreikiams išreikšti. Jaunimas ateina ieškoti savęs, draugų, su kuo pasikalbėti. Tai yra erdvė, į kurią atėjęs jaunimas pats inicijuoja, kuo čia norėtų užsiimti.
– Kaip atrodys jaunimo centro veikla? – Jaunimo centro atsiradimas mūsų bendruomenėje, manau, yra pirmas žingsnis, kada atsigręžiame į mūsų rajono jaunimą, į kurį orientuosimės per kultūrą, sveikatos apsaugą, švietimą. Atvirame jaunimo centre bus visko pagal jaunimo poreikį. Ieškosime profesijos, jeigu susiburtų grupė, kuri norėtų muzikuoti, ieškosime tam galimybių, vykdytume ir pedagoginį, ir neformalųjį švietimą, rengtume laisvalaikio užsiėmimus. Atvirame jaunimo centre nėra nustatyto konstrukto, kokias konkrečiai veiklas jis turi vykdyti. Veikla jame yra nuolat kintanti pagal jaunimo poreikį. Bendradarbiaujame su jaunimo reikalų koordinatore, žinome, kad jaunimas yra suinteresuotas turėti šias erdves. Pradėję dirbti pirmiausiai su jaunuoliais susėsime ir numatysime viziją, ko mes norime, tai neturi būti mūsų primestos veiklos. Buvome nuvažiavę į Latvijoje esantį atvirą jaunimo centrą, kuris veikia jau dešimt metų. Tai jie sako tą patį – kad jaunuolių poreikis nuolat kinta. Pavyzdžiui, dabar jie konstruoja įvairius automobilių modeliukus, o kad jaunimas galėtų save per tai realizuoti, įrengė didelę tų modelių lenktynių trasą. Tai yra aktualu jiems šiai dienai. Taip ir mes orientuosimės pagal jaunimo poreikius. Dirbs ir savanoriai – Kokie specialistai dirbs su jaunimu? – Dirbti pradės 3 specialistai, įsteigta 2,5 etato. Pradžioje dirbs vyriausiasis socialinis darbuotojas ir 2 socialiniai darbuotojai. Specialistai parinkti pagal reikalavimus – jie turi turėti socialinio darbo ar jam atitinkantį išsilavinimą. Šioje įstaigoje darbas su jaunimu yra socialinis, kuriam reikia daug įgūdžių, tokių, kaip tarpinstitucinis bendradarbiavimas – norint padėti jaunuoliui, reikia bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis. Viskas šiame centre turi būti orientuota į jauną žmogų. – Ar Atviras jaunimo centras turės tarptautinių savonorių, kaip dabar yra jūsų vadovaujamame Dienos veiklos centre? – Turime idėją, kad centre savanoriautų ir 2 tarptautiniai savanoriai. Tai irgi yra motyvacija jaunimui ateityje rinktis savanorystę. Šiandieninis jaunimas laisvai migruoja po pasaulį – 1-erius metus savanoriauja vienur, po to vyksta kitur. Tai tikrai įdomi praktika. Mūsų karta yra labiau užsidariusi savo burbule, o šiandieninis jaunimas nebijo išeiti iš savo komforto zonos. Pavyzdžiui, į 1-ą vietą dalyvauti Dienos veiklos centre buvo 50 norinčiųjų. Tokia yra konkurencija yra tarptautinėje savanorystėje. Per savanorystę žmogus tobulėja pats, daug ko išmoksta, tuo pačiu jauniems žmonėms tai – papildomas balas norint stoti ir į aukštąsias mokyklas, ieškant to, kuo nori tapti ateityje. – Ar Rotušės a. Nr. 1 pastate esančios patalpos yra tinkamos? – Manau, kad jaunimo centrui jos yra tobulos. Čia yra daug nišų, kuriose jaunimas gali organizuoti skirtingas veiklas ir vienas kitam netrukdyti. Pavyzdžiui, jeigu viename kambaryje stovi teniso stalas, kitame – biliardo, dar kitame galime padaryti erdvę norintiems muzikuoti, taip pat poilsio zoną ir pan. Patalpų plotas yra per 200 kv. m. – Kiek kainuos naujose patalpose įkurdinti jaunimą? – Iš pradžių neatliksime jokių remonto darbų. Dalį inventoriaus paliks seniūnija, kuri čia veikė, dalį – iš Kretingos rajono švietimo centre veikiančių jaunimo erdvių „Tavo erdvė“.
Svarbu keisti požiūrį – Kokia pirmoji jūsų užduotis dirbant su jaunimu? – Svarbu įsiklausyti į nuolat kintančius jaunimo poreikius. Įsiklausę galėsime ieškoti jų lūkesčių realizavimo galimybių. Mes galime prirašyti daugybę projektų, kurie neatlieps jaunimo poreikių, nes kas šiuo metu yra aktualu, nebūtinai bus aktualu po 2 metų. Todėl viena pirmųjų mūsų užduočių – įsiklausyti. – Ką atsakytumėte tiems, kurie mano, kad nėra reikalingos dar vienos erdvės jaunimui Kretingoje? – Manau, jog turime ne nuogąstauti, kad rajone atsidaro dar viena erdvė, o džiaugtis ir keisti savo mąstymą. Panašiai buvo ir su neįgaliaisiais. Kuomet kūrėsi neįgaliųjų centrai, iš pradžių visi patyrė šoką, kilo klausimų, ką jie ten veiks, kam to reikia, bet šiai dienai matome, kad tai – investicija į tėvus, kurie gali dalyvauti darbo rinkoje. Taip pat atsiskleidė šių jaunuolių talentai, ko jiems būnant namuose nebūtų atsitikę. Apsisuko laiko ratas ir pasikeitė visuomenės požiūris. Dabar iššūkis yra jaunimas – kaip jį priimti, kaip būti tolerantiškiems. Turime „perinstaliuoti“ visuomenės požiūrį į jaunimą, nes šiandien esame labai priešiškai nusiteikę. Jeigu tik kas nors atsitinka, visi tuoj pat šaukia „Ai, tas jaunimas ir vėl ten kažką blogai padarė, kur tėvai žiūri.“ Klausimas, kur mes, kaip visuomenė, žiūrime, ką mes padarėme, kad tas jaunimas, kuris galbūt nenori dalyvauti tradiciniame ugdyme, kuris galbūt yra kitaip kūrybingas, talentingas, turėtų pasidėti. Dienos veiklos centras turi labai įdomią patirtį su Belgijos studentų organizacija, kai atvyksta savanoriai ir atlieka tam tikras užduotis. Pirmoji visuomenės reakcija buvo tokia – atvažiuos čia jaunimas ir nieko neveiks. Bet kai jie atvažiuoja ir vykdo numatytus darbus, sugriauna visuomenėje vyravusį mitą, staiga visi nustemba, kad jaunimas ne toks ir blogas. Vykdys prevenciją – Kaip vyks bendradarbiavimas su kitomis institucijomis? – Pradėję dirbti su komanda pirmiausia turėtume susėsti prie apskritojo stalo su kitų rajono institucijų specialistais, jas informuoti, pasikalbėti apie mūsų požiūrį į jaunimą ir kaip galėtume bendradarbiauti su jais. Nes Atviras jaunimo centras yra ta vieta, į kurią tam tikros institucijos prireikus ir nukreipia jaunuolius. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas – tai prevencija. Viena metodikų – rengti neformalius susitikimus, pavyzdžiui, su visuomenės sveikatos specialistu, policijos atstovu. Jie vestų diskusijas su jaunuoliais, suteiktų jiems reikiamos informacijos. Taip būtų kuriamas draugiškas santykis su jaunimu ir, kilus iššūkiams, būtų lengviau spręsti problemas, kitaip negu skiriant nuobaudas. Kiek žinau, kitose savivaldybėse tai yra sėkmingai daroma. – Kitose Kretingoje veikiančiose jaunimo erdvėse kartais įvyksta įvairių incidentų, kuomet apsilanko alkoholio ar psichotropinių medžiagų pavartoję asmenys. Kaip Atvirame jaunimo centre bus sprendžiami tokie iššūkiai? – Pirmiausiai turėsime nusistatyti taisykles, kaip ir visuose jaunimo centruose. Vienas reikalavimų – nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Atsitikus panašiems atvejams, pirmiausia diskutuosime su atitinkamomis institucijomis, kaip toliau elgtis, vykdyti prevenciją. Išmesti jaunuolį iš centro yra lengviausia, o su juo dirbti, kad tokių situacijų nebepasitaikytų, – ilgas procesas. Vienas pasvarstymų – galbūt erdvėse įrengti atskirą kambarį, kuriame specialistai galėtų su tokiais jaunuoliais dirbti čia ir dabar. Galbūt pasitelksime ir visuomenės sveikatos, kitų sričių specialistus. Žinau, kad kituose centruose yra taikomos įvairios praktikos. Viena tokių – atėjus pavartojus alkoholio ar kokių psichotropinių medžiagų, mėnesį neleidžiama lankytis erdvėse. Kolegos iš kitų savivaldybių pasakojo, kad tai veikia, nes tų jaunuolių draugai gali lankytis centre, o jie užeiti – ne. Reikia viską daryti, kad pats jaunuolis suprastų, jog toks elgesys nėra tinkamas ir daugiau taip nebenorėtų elgtis. Kokias taisykles taikysime mes, parodys gyvenimas.
|
|
