|
|
|
Kaip išsaugoti žūstantį ąžuolą
Kretingos miesto naujakuriai Vita ir Romas Liesiai norėtų išsaugoti sergantį brandų ąžuolą, augantį ties jų sklypo riba valstybinėje žemėje, tačiau nežino, ar savavališkai gali imtis iniciatyvos ir kas jiems galėtų patarti, kaip teisingiausia būtų gelbėti medį. „Kai įsigijome sklypą, pamatę gerokai, gal iki 10 m aukščio paaugusį, bet beveik visą nurudavusį ąžuolą, apgailestavome, kad toks gražus brandus medis nyksta. Net vasarą dauguma jo šakų nudžiūvę, lapai susiraitę. Kažin, ar begalima jį išgydyti ir išsaugoti? Mums jis būtų tikra puošmena. Bet ar galima patiems imtis iniciatyvos, kad po to neužsitrauktume aplinkosaugininkų nemalonės, nesulauktume baudos už savavaliavimą“, – klausė į redakciją užsukusi jauna šeima. Šitą paklausimą adresavus Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei Monikai Norvaišienei, ji patikino, kad privatūs asmenys valstybinėje teritorijoje augantį medį gali gydyti, bet ne naikinti. „Savivaldybės leidimo medžiui prižiūrėti ir gydyti nereikia, o ir Želdinių priežiūros tvarkos apraše nėra reglamentuoti tokie atvejai, kada asmuo imasi iniciatyvos gelbėti ne savo žemėje augantį žūstantį medį“, – tvarką apibūdino specialistė. Dėl patarimo – kaip ir kuo gydyti medį – ji siūlė kreiptis į Kretingos muziejaus, kurio teritorijoje auga keli ilgaamžiai, miesto kūrimosi pradžią menantys ąžuolai, Gamtos skyriaus vedėją Jurgitą Tertelienę.
„Pirmiausia, reikia sužinoti, kas tam medžiui yra. Keista, ąžuolus retai tepuola ligos, jie atlaiko šimtmečius. Gal pažeista šaknų sistema? – pasvarstė ji. – Reikėtų išsiaiškinti su arboristais – medžių priežiūros specialistais ir žinovais: jie visuomet geranoriškai pataria. Manyčiau, kad galima skambinti jiems, gal nusiųsti medžio nuotrauką, kurioje gerai matosi šaknys, lapų struktūra.“ Susisiekus su Vilkaviškyje įsikūrusios įmonės „Arbovita ir Ko“, kuri prižiūri Kretingos dvaro parko medžius, arboriste Kristina Žalnierukynaite, ši patikino, kad savanoriškai konsultuotų gerą darbą siekiančius daryti žmones, nes ir jų pačių siekis – kad Lietuvoje būtų išsaugota kuo daugiau medžių, o ypač – ąžuolų. „Pavasarį, augalo vegetacijos pradžioje, reikėtų atsiųsti nuotrauką. Labai svarbu yra matyti visą aplinką, kur auga medis, nes nebūtinai lapų problemos – pačioje lapijoje, jos gali būti ir šaknyne. Gal pažeistos ąžuolo šaknys, arba jos negauna pakankamai deguonies. Jeigu dirvožemis aplink medį yra stipriai suplūktas, užtektų netgi su šake aplinkui prabadyti maždaug 15–20 cm gylio plyšius, kad pro juos į jaunas šaknis patektų oro“, – kalbėjo K. Žalnierukynaitė. Jei lapai susisukę, jos žodžiais, gali būti įsimetęs ir kenkėjas, nes nusilpusį medį taip pat puola įvairūs parazitai, įsimeta grybas. „Tuomet užtektų lapus pavasarį nupurkšti insektitidais. Tačiau, suprantama, iškyla problema dėl aukščio – kaip pasiekti viršutines šakas. Medį siekiantiems išsaugoti žmonėms tektų samdytis statybinį bokštelį“, – pasvarstė arboristė.
|
|
