|
|
|
Apie Bajorų užtvanką, geležinkelio bokštą ir kelius
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kaimo plėtros ir ekologijos komitete, kuriame buvo svarstomas rajono biudžetas, buvo aptarti ir du papildomi klausimai, susiję su Bajorų užtvanka, taip pat su kaimiškųjų vietovių keliais. Entuziazmu griauti nedega Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės teigimu, kas pastatė Bajorų užtvanką, nežinoma, jokių registracijos duomenų nėra, aišku tik, kad tai – ne valstybės turtas, todėl, prieš imantis veiksmų, Savivaldybė pirmiausia turėtų jį įsiteisinti. Kadangi situacija tokia, kokia yra, užtvankai nugriauti arba remontuoti lėšų iš vandentvarkos projektų tikėtis bergždžias reikalas, nebent, turint tikslą įrengti žuvitakį, galėtų pasitarnauti kokie nors aplinkosaugos projektai. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Turauskaitės žiniomis, nuosavybės teise Bajorų užtvanka priklauso „Kretingos vandenims“, tačiau bendrovė savo tiesioginėje veikloje šio turto nenaudojanti. „Kiek anksčiau „Kretingos vandenys“ jau ruošėsi aukcione parduoti siurblinę, bet procesas buvo sustabdytas. Savivaldybė sieks užtvanką perimti, nes svarbu ir privalu yra žmonėms užtikrinti praėjimo taką tarp vienos ir kitos Kretingos miesto dalių“, – paaiškino V. Turauskaitė. Dėl idėjos užtvanką nugriauti – esą atskira tema. Praėjusią savaitę įvykusiame nuotoliniame posėdyje Aplinkos ministerijos specialistė Jonė Leščinskaitė be entuziazmo užsiminė, kad nugriovus atsivertų tik labai trumpas atstumas, ir žuvų migracijai didelės įtakos jis neturėtų. Tačiau, nuodugniau išsiaiškinusi, savo sprendinius, ką daryti su Bajorų užtvanka, ateityje dar siūlys mero Antano Kalniaus sudaryta darbo grupė.
Vandens bokštą ketina atverti turistams „Bus dar daug problemų“, – neabejojo Antanas Puodys. Komiteto narį nustebino, kad niekas taip ir nežino, kas užtvanką pastatė ir kam ji buvo reikalinga. O pasistatė „Laisvės“ vilnos audinių fabrikas, kuriam reikėjo techninio vandens. „Fabrikas šalia turėjo ir siurblinę, atskirus savo valymo įrenginius, tokius, kaip atviro tipo betoninius baseinus“, – papasakojo A. Puodys. Jis nepritarė Bajorų užtvanką nugriauti, sakė, Akmenos upėje dar labiau sumažėtų vandens, kuriuo gyventojai naudojasi, laisto daržus, be to, telkinyje turškiasi antys, gyvena kiti paukščiai. „Jeigu, gelbėdami žuvis, prarastume paukščius, padarytume klaidą“ , – savo nuomonę dėstė komiteto narys. A. Puodys taip pat domėjosi ir vandentiekio bokšto prie geležinkelio likimu. Pasak V. Turauskaitės, statinys pripažintas bešeimininkiu, Savivaldybė jį įsirašė į savo balansą ir Kultūros paveldo departamentui jau yra pateikusi paraišką gauti lėšų tyrinėjimams. „Dirbam kryptingai, smagu būtų šį objektą atverti lankytojams“, – atviravo V. Turauskaitė. Įžvelgė neūkiškumą Pirmininko D. Petreikio prašymu, Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto nariams buvo pateikta informacija apie kelių būklę seniūnijose. Kaimiškosiose vietovėse yra per 667 km žvyrkelių, jiems greideriuoti 2022 m. iš kelių priežiūros lėšų seniūnijos skyrė 95,1 tūkst. eurų. Kaip sakė V. Turauskaitė, akivaizdu, kad tai nebuvo pakankamos lėšos, daugelyje kelių greideriavimas nebėra efektyvus dėl plono žvyro sluoksnio. Keliams žvyruoti seniūnijos iš KPP pernai skyrė 204 tūkst. eurų. Valant sniegą visos seniūnijos pernai patyrė 394 tūkst. eurų išlaidų. Komiteto narys Konstantinas Skierus klausė, kiek kartų per metus keliai buvo greideriuojami? Juolab kad pernai, tarpušvenčiu, pastebėjęs greideriuojant Kretingos mieste ir Vydmantų seniūnijoje. „Ar reikėjo lėšas įsisavinti, ar kaip čia, kad tokiu metu? Technologiškai žvelgiant, tas darbas buvo beprasmis, nes keliuose tik košę padarė“, – neūkiškumą įžvelgė jis. D. Petreikis pritarė – jeigu keliai permirkę, greideriu purvas kad ir nustumiamas, viena kita mašina pravažiuoja, ir vėl vaizdas pasimato toks, koks buvęs. V. Turauskaitės teigimu, lėšas stengiamasi panaudoti efektyviai, žiemą keliai paprastai negreideriuojami. „Bet kartais aš pateisinu, kai gyventojai, ypač Vydmantų, užbombarduoja skambučiais ir seniūnus, ir mane, ir direktorę, ir merą“, – kalbėjo ji. O kada ir kiek kartų greideriuoti, esą patvirtintos programos ar taisyklių nėra, seniūnai sprendžiantys pagal kelių intensyvumą: vienais žvyrkeliais mašinų važiuoja daugiau, kitais mažiau. Komiteto nariai prisiminė ir kelių laistymo peripetijas. „Pernai vasarą užėjo sausra, buvo daug dulkių. Susidūrėm su problema – Savivaldybė kreipėsi į įmonę „Kelių priežiūra“, kad palaistytų valstybinės reikšmės kelius, bet įmonė to nepadarė, ką daryti, teko spręsti patiems“, – sakė V. Turauskaitė. Anot jos, rajono tarybai skyrus šiek tiek daugiau lėšų, buvo palaistyti ne ištisiniai keliai, o tik žvyrkelių ruožai ties gyvenamaisiais namais.
|
|
