Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės 305 kuopos vadas Mindaugas Čičiūnas atskleidė, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, padaugėjo norinčiųjų dalyvauti Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.

Praėjusiais metais prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje atgimimą išgyvena Lietuvos šaulių sąjunga: norinčiųjų dalyvauti jų veikloje kone padvigubėjo. Ne išimtis – ir Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės 305 kuopa Kretingoje.

Nori būti informuoti

Pirmoji Šaulių sąjungos augimo banga prasidėjo 2014 metais, per pirmąją invaziją į Ukrainą, kai Rusija įsiveržė į Donbasą, Luhanską, aneksavo Krymą. „Tada, praėjus metams, ir aš tapau šauliu, nes pasikeitė mano suvokimas, ką reiškia būti savo šalies patriotu, kad turiu būti atsakingas. Tapti šauliu – atsakomybės prisiėmimas už savo šalies ateitį“, – patirtimi dalijosi Kretingos kuopos vadas Mindaugas Čičiūnas.

Kur kas aktyvesnė visuomenė reakcija pasireiškė 2022 m. vasario 24 d. kilus kariniam konfliktui Ukrainos žemėje. Tuomet Šaulių sąjunga kone padvigubėjo. „Viskas vyko labai arti. Žmones apėmė didelė baimė, nežinomybė, kaip viskas bus, ką reiktų daryti, – prisiminė M. Čičiūnas. – Kilus karui pagalvojau, kad tokioje situacijoje būti civiliu tikrai baisu, nes civilis – pats pažeidžiamiausias – nieko nežinai, nedaug ką supranti.“

Dalyvaujantieji Šaulių sąjungos veikloje gauna informacijos, kaip reikia elgtis kilus kariniam konfliktui, kaip viskas vyksta, taip pat jiems rengiami įvairūs mokymai. „Tapęs šauliu pradėjau valdyti vienokią ar kitokią ginkluotę – praktikavau sportinį šaudymą, domėjausi koviniu šaudymu. Kai susipažįsti ir išmoksti valdyti ginklą, dingsta „ginklo mistika“. Supranti, kaip turėtum elgtis, jeigu kažkas netoliese įvyktų“, – tikino kuopos vadas.

Būti šauliu – vienas būdų, kaip gyventojai gali prisidėti prie visuomenės saugumo ir gerovės. „Kai vieni buvo nežinioje, kiti buvo drąsūs ir norėjo kažkuo prisidėti, būti naudingi.“

Pagalbos rankos

Šauliai sąjungos veikloje dalyvauja savanoriškai. Jie patys iš savo asmeninių lėšų perka ekipuotę, aprangą ir panašiai. „Jis ne tik per mokesčius remia kariuomenę, bet ir asmeniniais savo resursais prisideda prie šitos mažos visuomenės saugumo dalelės“, – atkreipė dėmesį M. Čičiūnas, akcentavęs, kad šauliai padeda savo noru, jie yra tarsi pagalbos rankos.

Pagrindinė šaulio funkcija, kilus karui, – padėti kariuomenei. Šaulys nėra karys, jis – civilis. Į šią sąjungą gali įstoti bet kurios profesijos atstovas, pavyzdžiui, mokytojas, kunigas, santechnikas ir t.t. Kuopos vadas M. Čičiūnas dirba pedagogu, dalyvauja parapijos veikloje.

„Šauliai – piliečiai, kurie davė priesaiką, išreiškė savo ištikimybę Lietuvos laisvei, teritoriniam vientisumui, žmogaus teisėms. Jais valstybė pasitiki, suteikia tam tikras teises, galimybę tapti pasirengusiems. Jie gali rinktis karinį rengimą, išmokti elgtis su ginklais, įgydami teisę jį įsigyti iš savo lėšų“, – kalbėjo jis.

Įsigyti ginklą šauliams nėra paprasta. Jie turi išklausyti bazinius šaulio mokymus. „Nebūnant šauliu, ginklą galima gauti maždaug per 2 mėnesius, šaulys – per 1,5 metų, nes reikia tam pasirengti“, – paaiškino kuopos vadas. Galimybė įsigyti ginklą, M. Čičiūno manymu, nėra motyvas, kodėl gyventojai pasirenka Šaulių sąjungą: „Pas mus atėjusieji nori būti informuoti, žinoti, kaip elgtis kritiniu atveju, būti naudingi.“

Šauliai karo atveju pasitelkiami padėti kariuomenei. „Karinio konflikto atveju kariuomenė užtikrintų kontakto liniją su priešu, tačiau būtų didelė prabanga turėti kariuomenės dalinius užnugaryje. Šauliai tam ir būtų pasitelkiami. Pavyzdžiui, užtikrinti miesto infrastruktūros veiklą, apsaugoti objektus, tiltus, parduotuves, sandėlius. Šauliai, esantys vietoje, įvykus konfliktui gali greitai reaguoti ir nelaukti, kol kas nors atitrauks nuo kontakto linijos“, – kaip karo atveju kovoje dalyvautų Šaulių sąjungos nariai, kalbėjo kuopos vadas.

Šios organizacijos nariai geriausiai pažįsta rajono apylinkes, žino, kuriuos objektus reikėtų geriau apsaugoti, todėl jie – didelė pagalba kariuomenei. „Šauliai turėtų dirbti su bendruomenėmis, nes jie geriausiai žino vietos situaciją, teritoriją, kaip natūralias gamtines kliūtis panaudoti priešui stabdyti. Šaulių bendradarbiavimas ir kontaktas su vietine bendruomene – didžiausia vertybė“, – tikino būrio vado pavaduotojas Romandas Žiubrys.

Skatintų nebendradarbiauti su priešu

Šaulių sąjungos nariai yra skirstomi į kelias grupes: kinetiniai ir nekinetiniai būriai. Kinetiniai dar skirstomi į kovinius ir nekovinius komendantinius šaulius.

Koviniai šauliai turi atlikti sveikatos patikrą, kaip ir kariuomenėje. Karo atveju tokie šauliai prisijungtų prie kariuomenės ir pereitų jų pavaldumui, todėl mieste jų neliktų. Komendantiniai nekoviniai šauliai tampa miesto karinio komendanto pavaldiniai, atsiduria jo valdžioje. Per karinį konfliktą merai, savivaldybės netenka savo valdžios, ji yra perleidžiama kariniam komendantui.

„Dažniausiai yra orientuojamasi į ginklą, gynybą kalbant apie šaulius. Tačiau šiuo metu šios sąjungos struktūra šiek tiek modifikuojasi, patiria transformaciją“, – tvirtino R. Žiubrys.

Šios transformacijos kontekste atsirado nekinetiniai būriai, kurie vaidina itin svarbų vaidmenį sąjungos veikloje. Nekinetiniai būriai – žmonės, kurie tarnauja be ginklo.

„Dabar, kai Šaulių sąjunga eina per šitą transformaciją, vyksta šios organizacijos gilesnis suvokimas, daug dėmesio skiriama tokioms sritims, kaip informacinės technologijos. Kita, mano manymu, labai svarbi šaulių veikla – gebėjimas valdyti bepiločius orlaivius. Manau, kad geriausias šaulys yra tas, kuris sugeba surinkti tam tikrą informaciją, ją teikti laiku, vietoje ir žino, ką jam teikti“, – kaip dar galima prisidėti sprendžiant karinius konfliktus būnant šauliu, paaiškino M. Čičiūnas.

Nekinetinių šaulių tikslas – skatinti visuomenės nepaklusnumą priešui, nebendradarbiavimą su juo. „Ką mes dabar matome ir Ukrainoje – vienose vietose gyventojai bandė labiau bendradarbiauti su okupantu, kitose – mažiau. Kartais žmonės galvoja: jeigu mes bendradarbiausime, nepykdysime okupanto, viskas mus mažiau palies. Nieko panašaus. Ir ten, kur gyventojai bendradarbiavo, atsirado masinės kapavietės. Todėl šauliai ugdo visuomenės imunitetą, nepaklusnumą, nesusitaikymą su įsibrovėliu“, – dar vieną aspektų įžvelgė M. Čičiūnas.

Fizinis pasirengimas – nebūtinas

Dalyvauti Šaulių sąjungos veikloje dažnai baiminamasi dėl netinkamo fizinio pasirengimo, tačiau, kaip atskleidė šaulių išsakyti pavyzdžiai, jo reikia ne visais atvejais. „Žmonės neturėtų galvoti, kad, jeigu jie neturi fizinio pasirengimo, yra vyresnio amžiaus, negali dalyvauti mūsų veikloje. Šaulys gali būti kiekvienas ir surasti savo vietą organizacijoje“, – sakė R. Žiubrys, sąjungą pasirinkęs beveik prieš metus. Vyriausias Šaulių sąjungos veikloje aktyviai dalyvaujantis narys yra sulaukęs 80 metų.

Į sąjungą ateina tiek įvairių profesijų, tiek įvairaus amžiaus žmonės. „Vienas šaulių atėjęs sako: „Visą naktį nemiegojau, žiūrėjau įvairias naujienas, ir nusprendžiau, kad turiu kažką daryti.“ Manau, kad panašių minčių vedini į Sąjungą atėjo ir kiti šauliai“, – patirtimi dalijosi M. Čičiūnas.

Jo žodžius patvirtino ir R. Žiubrys: „Norėjau būti informuotas ir žinoti, ką turėčiau daryti. Mano sprendimas nebuvo spontaniškas, apie tai galvojau 4–5 metus, anksčiau svarsčiau, ar man to tikrai reikia. Vis dėlto dalyvavimas šioje veikloje viršijo mano lūkesčius. Ne tik įgijau daugiau žinių, bet šauliai – tai ir naujų bičiulių ratas, kurie visi labai skirtingi, tačiau norintys daryti daugiau.“

Šaulių sąjungai tai ne pirmoji transformacija. Narių skaičius visada pradeda augti situacijai, susijusiai su saugumu, tapus nestabiliai. „Tai nėra nieko naujo. Tarpukariu, kada Šaulių sąjunga kūrėsi, tuo metu buvo nestabili situacija. Kai situacija stabilizuojasi, šaulių narių skaičius mažėja. Tai natūralu“, – teigė vienas šaulių R. Žiubrys, įvardinęs, kad tarpukariu daugiausia Šaulių sąjungos veikloje dalyvavo valstybės tarnautojai, mokytojai, dvasininkai.

Priesaiką šauliai davė praėjusių metų balandžio 9 d., tuomet į Kretingos skyrių atėjo didesnis skaičius šaulių. Kuopa būtų buvusi dar didesnė, tačiau, atsiradus nemažai norinčiųjų, kuopa sudaryta ir Palangoje. „Anksčiau buvo daug kuopų, tačiau kai kurios buvo vegetacinėje būsenoje, o dabar išgyvena pakilimą“, – apibendrino M. Čičiūnas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas