Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos rajone dar išlikę sovietinio palikimo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
  • 2023-01-10

Raguviškiuose, ties tiltu per Miniją, tebestovi dar kolūkio laikais pastatyta skulptūra, kuri vaizduoja kolūkietį ir kolūkietę.

Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės pradžios palaipsniui buvo pradėta šalinti sovietinį palikimą – nukeliamos sovietinių veikėjų ar sovietinę ideologiją skleidusių mūsų tautos atstovų skulptūros, paminklai, pakeisti gatvių pavadinimai. Kretingos rajone – taip pat. Tačiau, pažvelgus akyliau, sovietinio palikimo dar išlikę ir mūsų rajone, bet jis nėra akivaizdus, ir žmonės tam didelės reikšmės neteikia.

Ligi šiol Lietuvoje dar nėra vieningos viešųjų erdvių desovietizacijos strategijos ir įstatymo, o sovietinio paveldo likvidavimas vyksta chaotiškai, griaunat tai, kas labiausiai užkliūva už akių.

Nusprendė nekeisti profesijų pavadinimų

Taip, kaip prieškariu visoje Lietuvoje buvo populiaru jubiliejų progomis suteikti gatvėms garbingus Vytauto, Kęstučio, Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio pavadinimus, taip sovietmečiu kone kiekviename mieste galima buvo rasti Melioratorių, Kosmonautų, Palydovų, Pasieniečių gatves. Šios išliko ir Kretingos mieste.

„Buvo pasiūlyta pakeisti šių gatvių pavadinimus. Tačiau keičiant susiduriama su perregistravimo problemomis, o to nenori nei patys gyventojai, nei įmonės, įsikūrusios šiose gatvėse“, – patikino Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Formuojant naujas gatves, pagal gautus gyventojų siūlymus, suteikti joms pavadinimus sprendžia speciali Kretingos rajono savivaldybėje sudaryta Gatvių pavadinimų suteikimo ir jų pakeitimo komisija, kuriai vadovauja administracijos direktorės pavaduotoja Violeta Turauskaitė, o tvirtina rajono taryba.

Gyventojai susimoka išlaidas

„Prasidėjus karui Ukrainoje, svarstėme, ar reikėtų pakeisti kai kurių gatvių pavadinimus, tačiau tokių, kad labai užkliūtų kaip sovietinis palikimas, nėra. Pakeisti gatvių pavadinimą galima, jeigu to pageidauja patys jų gyventojai. Tokiu atveju jie turėtų kreiptis į seniūną, ir šis užregistruoja jų prašymą. Jeigu pritaria rajono taryba, naujas pavadinimas įregistruojamas Registrų centre. Tačiau tai nereiškia, kad ir perregistravimo procedūrą Savivaldybė prisiima ant savo pečių – tam biudžete nėra numatyta lėšų, gyventojai išlaidas dengia patys“, – sakė V. Turauskaitė.

Lygiagrečiai su nauju gatvės pavadinimo įregistravimu eina ir adreso perregistravimas kitose įstaigose. Gal tai ir nekainuoja brangiai, tačiau nepatogumų gyventojams, pastebėjo V. Turauskaitė, – nemažai.

Darbėniškiai atsisakė, kretingiškiai – ne

Galbūt dėl šios priežasties ligi šių dienų išliko Jono Šimkaus vardu pavadinta gatvė, einanti nuo Šventosios statmenai J. Basanavičiaus gatvei. Dažnas jos gyventojų nė nežino, kas toks buvo Jonas Šimkus. J. Šimkus, kaip skelbiama viešai, buvo rašytojas, žurnalistas, laikraščių „Tiesa“, „Tarybų Lietuva“, „Pionierius“, savaitraščio „Literatūra ir menas“ redaktorius, pokariu vykdęs publikuojamų kūrinių ideologinę priežiūrą, turėjęs didelės įtakos lietuvių literatūros sovietizacijai. 1947–1959 m. jis – LTSR Aukščiausios tarybos deputatas.

Beje, J. Šimkus susijęs su Darbėnais, išlikusi jo tėviškė – prie pat Vaineikių miško, kur gerokai prieš dešimtmetį yra tekę kalbinti garbaus amžiaus, 90-metį perkopusią Juzefą Šimkienę, Jono brolio Juozo žmoną, kuri gerai prisiminė savo svainį per karą gyvenus ir dirbus Maskvos radijo lietuviškų laidų redaktoriumi, iš ten grįžus pasiligojusį. Jono Šimkaus vardu ligi nepriklausomybės atkūrimo buvo pavadinta ir Darbėnų vidurinė mokykla, kurios pavadinimo, pasak tuometinio jos direktoriaus Kazio Anužio, balsavus mokytojų susirinkime, buvo atsisakyta. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys prisipažino: jam nėra tekę girdėti, kad, be ankstesnio gimnazijos pavadinimo, J. Šimkaus vardas dar būtų miestelio bendruomenėje kažkaip minimas.

Ties tiltu – kolūkiečiai

„Mūsų rajone tokio akivaizdaus sovietinio palikimo, dėl kurio reikėtų sukti galvą, kaip kituose miestuose ar rajonuose, nėra. Kretingoje ir Salantuose išlikę sovietų karių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą, kapinės, tačiau jos neužkliūva, o ir iškeldinti būtų per brangu“, – kalbėjo V. Turauskaitė. Anksčiau jų priežiūrai lėšų skirdavo Rusijos konsulatas Kaliningrade, dabar jomis rūpinasi Salantų seniūnija ir Kretingos muziejus.

Žalgirio seniūnijoje, Raguviškiuose, kur už Minijos išsiskiria keliai į Baublius ir Budrius, stovėjo paminklas sovietų armijai. Tačiau jis išmontuotas, miško properšoje belikę tik akmenys. Netoliese, ties tiltu, tebestovi sovietmečiu sukurta medinė skulptūra, vaizduojanti kolūkiečius – vyrą ir moterį. Žalgirio seniūnijos seniūno Broniaus Talmonto žodžiais, ši skulptūra buvo pastatyta, kuomet dar veikė „Jaunosios gvardijos“ kolūkis, tačiau vizualiai savo ideologija ji nekrinta į akis, todėl nebuvo nugriauta.

Ar tankui – tinkama vieta?

Vykstant karui Ukrainoje, žmonėms kyla minčių ir dėl iš Salantų karių kapinių į Orvidų sodybą Gargždelės kaime išgabento tanko – ar jam ten vieta, ar tai nėra sovietų jėgos demonstravimo simbolis?

„Pajūrio naujienos“ nuomonės paklausė Aurimo Rapalio, Salantų kultūros centro renginių organizatoriaus ir aktyvaus partizaninio judėjimo Lietuvoje rekonstruktoriaus: „Manau, kad Vilius Orvidas tą tanką, kai jį nukėlė nuo postamento, į savo sodybą parsigabeno su tam tikra idėja – buvo nusukęs vamzdį į priešingą pusę. Tačiau dabar jis pastatytas pernelyg pagarbiai – prie įėjimo, kad matytųsi nuo kelio. Manyčiau, kad dabartinių įvykių Ukrainoje, o ir mūsų tautos pokariu išgyvento skausmo fone, šis sovietų simbolis labai jau „neskanus“. Ieškokime savo tautos tapatybės ženklų, o ne didžiuokimės iš sovietų perėmę jų karinės jėgos simbolius.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas