Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ukrainos pabėgėliai šias Kalėdas pasitiks lietuviškai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-12-23

Šių Kūčių ir Kalėdų bendrystė dar labiau suvienys (iš dešinės) Ukrainos pabėgėlių Tatjanos ir Nadeždos bei jas priglobusių karteniškių Danguolės ir Arvydo Klovų šeimas.

Šios Kalėdos prie šventinio stalo suburs 401 Kretingos rajone besiglaudžiantį pabėgėlį iš Ukrainos. Vieni jų – Tatjanos Dzis šeima, prisiglaudusi Kartenoje, Danguolės ir Arvydo Klovų sodyboje. Įprastai Kalėdas švęsdavę pagal pravoslavų tradiciją sausio 6–7ąją, šiemet, Tatjanos vaikų – 9-erių Polinos ir 12-mečio Maksimo – džiaugsmui, Kalėdų senio jie sulauks gerokai anksčiau, jau šį savaitgalį.

Dėkoja Dievui už naujus namus

31-erių Tatjana su vaikais ir savo motina 66-erių Nadežda Kucharenko Kartenoje apsigyveno nuo pat karo Ukrainoje pradžios, kai paliko savo šalį ir gimtuosius namus viename kaimų, greta Nikolajevo.

„Kuo skubiau išvykti ragino vyras Jurijus, jau ligi karo kelerius metus dirbęs užsienyje – vienoje Gargždų įmonių, įgyvendinančių statybinius projektus Skandinavijos šalyse. Jeigu vyras būtų likęs Ukrainoje, turbūt nebūtume bėgę nė mes – labai skaudu palikti namus“, – kalbėjo T. Dzis. Moteris sakė, kad jų kaimas yra už 60 km nuo Chersono, bet jų namas, skirtingai nuo kaimynų, nuo sprogimų stipriai nenukentėjo, tačiau langai išdužę, suniokotas vidus, aplinka.

Tatjanos, jos motinos ir vaikų kelionės į Lietuvą istorija – ilga, kupina nežinios ir dramatizmo, kaip ir kitų pabėgėlių. Jie vyko iš Nikolajevo į Odesą traukiniais, per Moldovą, Rumuniją, Čekiją, Lenkiją, nežinodami, kur atsidurs, kas priglaus.

„Kadangi vyras dirba Lietuvos įmonėje, norėjosi būti arčiau jo. Brolis užregistravo mūsų šeimą lietuviškame portale „Stiprūs kartu“, nuo sienos paimti mus atvyko palangiškis Virgis, laikinai apgyvendino. Pradėjome patys ieškotis būsto: norėjome apsigyventi Klaipėdoje, kad galėtume vaikus leisti į rusišką mokyklą, bet neradome laisvų vietų. Po to per socialinius tinklus aptikome žinią, kad ukrainiečių šeimą priglaustų Danguolė ir Arvydas Klovos. Turbūt pats Dievas mums juos siuntė: gyvename atskirame namelyje, priešais bažnyčią. Čia – tylu, ramu, žmonės labai draugiški. Geresnės vietos nė negalėtume įsivaizduoti“, – džiaugėsi Ukrainos pabėgėlė.

Bendrauja, gerbdami privatumą

Toje pačioje sodyboje du gyvenamus būstus turintys D. ir A. Klovos sakė, kad iš vieno jų išsikrausčius sūnaus Algirdo šeimai, namai ištuštėjo. Ir Tatjanos šeima tarsi užpildė tą tuštumą. „Prasidėjus karui, kaip ir visi, norėjome padėti ukrainiečiams: vaikai skambino į Karštąją liniją, bet per ją nesulaukėme pabėgėlių, ieškojome patys per socialinius tinklus. Ir taip mus susirado Tatjanos ir jos giminaičių šeima, bet šie netrukus susirado būstą ir išvyko į Klaipėdą“, – kalbėjo D. Klovienė.

Tatjanos šeimoje – labai džiaugsmingi, pozityviai nusiteikę žmonės, moterys darbščios ir taupios, sodino gėlės, augino daržoves, vaikai tvarkingi. Tatjana – komunikabili ir išsyk pelnė viso miestelio žmonių prielankumą, geranoriškumą. Kaimynai pieno ar sūrio atneša pavaišinti, o Tatjana atsilygina pačios keptais pyragais.

T. Dzis įsidarbino miestelio įmonėje „Geralda“ ir netrukus buvo viso kolektyvo pamėgta.

„Vieni kitiems per daug į akis nelendame – gerbiame privatumą, bet susitinkame bendrame kieme, pasišnekame. Vyras neseniai padėjo eglutę į stovą įtvirtinti. Pasikonsultuojame susirgus vaikams. Esame laimingi, kad pas mus apsigyveno tokia puiki šeima“, – pasidžiaugė miestelio vaistininke dirbanti D. Klovienė.

Švenčia lenkiškas Kūčias ir pravoslavų Kalėdas

„Arvydas mumis labai rūpinasi: gal šalta, gal sniegą padėti nukasti... Nors čia, Lietuvoje, mums labai gera, bet mama labai išgyvena dėl namų, kuriuose gyvename kartu. Kas mėnesį sako – jau greit, gal vasarį, gal pavasarį grįšim namo. O gimtinėj – nežinia: visur užsilikę išmėtytų sprogmenų, netgi – vaikų darželio teritorijose. Nelikę nei darbų, nei mokyklų. Visi planai žlugo, visa, kas užgyventa, pražuvę. Laukia nežinios rytojus, tad kol kas gyvename tik šia diena“, – atviravo Tatjana, viltingai besiruošianti katalikiškoms Kalėdoms ir laukianti šiomis dienomis sugrįžtančio Jurijaus.

Jos mama Nadežda – lenkė, tad dar gyvendami Ukrainoje, Kūčių vakarą jie susėsdavo vakarienei su pasninko valgiais. „Įprastai ruošiame specialų patiekalą „kutja“ – iš išmuštų kviečių išvirtą košę, kurią valgome su uogiene. Gaminame virtinukus, balandėlius, įdarytus bulvėmis ir grikiais, verdame sultinį su džiovintais grybais“, – savąjį Kūčių stalą apibūdino Tatjana. Tačiau Kalėdas Ukrainoje jie švęsdavo pagal pravoslavų papročius: tądien iš visų cerkvių skamba varpai, einama į pamaldas. Tatjana ketina apsilankyti pamaldose ir Lietuvoje – žada vykti į Palangos cerkvę.

Tatjanos žodžiais, Polina ir Maksimas įpratę, kad dovanas atneša Senis šaltis sausio 1-ąją. Teko paaiškinti, kad Lietuvoje jas atneša Kalėdų Senis, ir abu labai nudžiugo, kad šiemet bus apdovanoti gerokai anksčiau.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas