Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, žvelgdamas į istorines nuotraukas, sakė, kad Kretingą dabar būtų sunku įsivaizduoti be šio pastato ir jame verdančios kultūrinės veiklos.

Kretingos rajono kultūros centras gruodžio 16 d. 18 val. esamus ir buvusius kultūros darbuotojus į šventinį vakarą sukvies paminėti Kretingos rajono kultūros centro 50-mečio, kuris susijęs su vienu svarbiausių įvykių mūsų mieste – Kretingos kultūros rūmų statyba. „Ko gero, retas kuris Kretingą sugebėtų matyti be šio pastato“, – pasvarstė Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, šias pareigas pradėjęs eiti nuo 2011-ųjų ir pakeitęs ilgametę direktorę Konstanciją Macienę, nors trumpam po jos įstaigai vadovavo ir Tomas Ambrozaitis.

P. Razmus neslėpė: „Kai peržvelgi tuos penkis dešimtmečius, suorganizuotų švenčių, renginių visumą, kasdienius darbus, suvoki, kiek visko čia gražaus įvyko.“

Kretingos rajono kultūros centro vadovas akcentavo ne tik pastato ir darbo sąlygų svarbą, bet ir čia dirbančius žmones: pastato sienos be jų ir būtų tik sienos.

Buvo statybų proceso liudininkas

P. Razmus prisiminė, kaip, eidamas į mokyklą dabartinę Pranciškonų gimnaziją ir šalia veikusią Kretingos muzikos mokyklą, matė visą kultūros rūmų statybų procesą, kuriam vadovavo jau amžiną atilsį Vytautas Kubilinskas, šios kultūros įstaigos vadovu dirbęs nuo 1972-ųjų iki 1975 m. „Tada nė nepagalvojau, kad neilgai trukus ateisiu į šių rūmų saviveiklos kolektyvus, o kad kada nors vadovausiu – nė į galvą būtų neatėję“, – P. Razmus prisiminė tą laiką, kai kultūros namai turėjo pučiamųjų instrumentų orkestrą, į kurį jį dar mokinį groti pakvietė jo vadovas Augustas Juška, po to teko bendrauti su Stasiu Jurgučiu, kuris irgi į orkestrą atsivesdavo savo mokinius. Po to sekė estradinis ansamblis, su kurio nariais grodavęs šokių vakaruose. „Galutinai į Kretingą ir tuo pačiu į kultūrinį gyvenimą sugrįžau 1990-aisiais, po studijų konservatorijoje ir po darbo Dzūkijoje. Dirbau įvairiose pozicijoje – buvau ir vyriausiasis instrumentalistas, ir Meno skyriaus vadovas, ir pavaduotojas“, – trumpai savo kelią iki vadovo pareigų nusakė P. Razmus, labiausiai pasidžiaugęs atsinaujinimo laikotarpiu, kai, prasigyvenus valstybei, atėjo laikas atnaujinti ir pagrindinę Kretingos kultūros įstaigą, kuri ilgus metus kretingiškiams buvo žinoma kaip Kretingos kultūros rūmai. Šis pavadinimas tiko bei patiko ir patiems darbuotojams, tačiau šis, kaip ir daugelis kitų dalykų, neatlaikęs permainų vėjų.

„Kai kartu visi prisimename, kaip gyvenome gana sunkiomis sąlygomis, sunku ir patikėti, kad tekdavo šalti, o langus kamšyti šlapiais laikraščiais. Įvykus pirmajam renovacijos etapui, kai buvo apšiltintos sienos, pakeisti langai, šildantis tais pačiais „blėkiniais“ radiatoriais jau ir langą galėdavome atsidaryti“, – praeities realijas atskleidė P. Razmus. O pats didžiausias įvykis buvęs pagrindinės salės atnaujinimas, po kurio miestelėnai tarsi iš naujo surado kultūros rūmus: aktyviau pradėjo lankytis tradicinėse šventėse, koncertuose, spektakliuose. „Tai – suprantama: tapo jauku, šilta, gražu. Vienus čia vedė smalsumas, kiti, nors ir nebuvo praradę poreikio dalyvauti kultūriniame gyvenime, pagerėjus sąlygoms, tapo dažnesniais svečiais“, – P. Razmus akcentavo, kad materialinė gerovė vis dėlto turi didelės įtakos kultūrai, nes tai padeda siekti ir kokybės: atnaujinus pastatą, buvo atnaujinti ir instrumentai, aparatūra – tie įrankiai, kurie veda gero rezultato ir sėkmės link.

Kretingos kultūros rūmų kolektyvas, kai jam dar vadovavo Konstancija Macienė (priekyje, antra iš dešinės).

Pasidžiaugė stabiliu kolektyvu

P. Razmus išskirtinai akcentavo kultūrai atsidavusius žmones, be kurių gyvenimas Kultūros centre būtų nykus ir neįdomus. „Turime stiprių meno kolektyvų vadovų. Jie, būdami ilgamečiai darbuotojai, kuria tą rajono kultūrinio gyvenimo visumą, kurią drąsiai galime susieti su giliomis švenčių ir renginių tradicijomis“, – kalbėjo Kultūros centro vadovas, pastebėdamas, kad puikiai čia pritampa ir jauni žmonės, įnešantys naujovių, neleidžiantys užgesti ilgametėms idėjoms.

Kretingos rajono kultūros centras vienija 16 skyrių rajono miesteliuose ir kaimuose, juose dirba per 100 darbuotojų, vadovaujančių 100 mėgėjų meno kolektyvų, studijų ir būrelių, kuriuos lanko 1 tūkst. 100 dalyvių.

„Mūsų rajonas savo kolektyvų, dalyvių gausa visada išsiskiria Dainų šventėse. Tai įrodo aukštą profesionalumą – kas panorėjęs į Dainų šventę neišvyksta, tenka praeiti atranką, įrodyti, kad esi to vertas“, – pastebėjo Kultūros centro vadovas.

Vienas iššūkių, kurį teks įveikti, – pagrindinės salės apšvietimo įrangos atnaujinimas. Ši įranga nebeatitinka šiuolaikinių techninių reikalavimų, ją keisti reikėtų ir dėl energetinių resursų taupymo galimybės.

P. Razmus tikisi, kad tai padaryti pavyks su rajono Savivaldybės vadovų pagalba ir galbūt etapais problemą išspręsti pavyks.

Vien gražios salės nebeužtenka

Šiuolaikinio žmogaus kultūriniai poreikiai yra tokie, kad vien turėti gražią salę nebeužtenka: reikia sukurti didžiulę pasiūlą kultūrinio produkto, kuris atitiktų įvairaus amžiaus kultūros mėgėjų poreikius.

„Stengiamės, nors kažko ypatingo ir neišgalėtume, bet mūsų turima scena suteikia galimybę mums pasikviesti ir baletą, ir simfoninį orkestrą, nekalbant jau apie populiariosios muzikos kolektyvus. Scena talpina ir gausias liaudiškos muzikos kapelų, chorų šventes, pas mus gali atvykti kolektyvai su galinga scenografija, o kartais čia sutelpa ir cirkas“, – P. Razmus akcentavo žanrų ir atlikėjų, švenčių formato įvairovę, kuri tenkina didelės visuomenės dalies poreikius.

---

FAKTAI

1. Kretingos rajono kultūros centro istorijos pradžia – 1945-ieji, kai buvo įsteigti kultūros namai, kurie kartu su biblioteka veikė Vilniaus g. Nr. 3.

2. 1957-aisiais įstaiga perkelta į dabartinius Šv. Antano rūmus Vilniaus g. Nr. 6.

3. J. Pabrėžos g. Nr. 1 kultūros įstaiga įsikūrė 1972-aisiais. Kultūros centro plotas – 3 tūkst. 255 kv. m, įrengtos 4 salės, iš kurių didžioji turi 500 vietų.

4. Įstaiga keliskart keitė pavadinimą. Kretingos rajono kultūros centro pavadinimas įregistruotas 2005 m. balandį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas