Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Nelegaliai šunis Padvariuose dauginusi 43-ejų metų moteris apskundusi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą sulaukė dar griežtesnės bausmės. Klaipėdos apygardos teismas jai skyrė 6 tūkst. eurų baudą ir papildomai konfiskavo 945 eurus.

Tyrimo detalės

Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl 2020 metais aptiktos nelegalios šunų veisyklos mūsų rajone veiklos, atmetė išteisinimo siekusios nuteistosios skundą. Apeliacine tvarka žemesnės instancijos teismo sprendimą skundusio prokuroro skundas buvo tenkintas iš dalies.

Birželio 1 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai priėmė sprendimą, kad rajone gyvenanti moteris neteisėtu gyvūnų dauginimu ir jų pardavimu vertėsi apie 5-ius metus. Paaiškėjo, kad ji, neturėdama leidimo užsiimti tokia veikla, nuo 2015 metų pardavė įvairių veislių – pudelių, biglių, čiau čiau, Jorkšyro terjerų, auksaspalvių, Labradoro retriverių – šunis ir jų mišrūnus ne mažiau kaip 40 asmenų iš visos Lietuvos.

Informaciją apie parduodamus gyvūnus nuteistoji talpindavo viename skelbimų portale. Moteris iš pirkėjų už parduodamus gyvūnus prašydavo nuo 150 iki 700 eurų. Šešėlyje veikusi ir už tai pajamas gavusi nuteistoji jokių mokesčių valstybei nemokėjo.

Bylos duomenimis, kretingiškė, norėdama nuslėpti nelegalios veisyklos veiklą, 2020 metų rugsėjį mikroautobusu iš Kretingos rajone esančio ūkinio pastato išvežė keliolika įvairių veislių šunų. Naktį augintinius suskubusi pervežti moteris pakelėje paleido penkis šunis. Tamsiu paros metu be priežiūros palikti gyvūnai blaškėsi netoli kelio Skuodas–Plungė, kur du iš jų buvo partrenkti pro šalį važiavusių automobilių. Dėl šių dviejų be priežiūros paliktų ir dėl to žuvusių keturkojų savininkei buvo pareikšti kaltinimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad nuteistoji galėjo suklastoti įvairius dokumentus, kuriuose įrašydavo informaciją apie tariamą šunų vakcinaciją nuo pasiutligės. Ji taip pat buvo kaltinama tuo, kad duomenis apie gyvūnų skiepus patvirtindavo pasirašydama neegzistuojančios veterinarijos gydytojos vardu ir uždėdama galimai suklastotą antspaudą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų priimtu sprendimu, moteris buvo išteisinta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir antspaudo suklastojimo. Tąkart pirmos instancijos teismas už jai inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė 5 tūkst. 500 eurų baudą, 2 metams uždraudė užsiimti gyvūnų dauginimu ir iš nuteistosios konfiskavo 12 tūkst. 139 eurų sumą, kuri atitinka konfiskuoto turto vertę.

Tokį teismo sprendimą apeliacine tvarka nuteistoji apskundė, prašydama išteisinti ją dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Apeliacinį skundą teikė ir valstybinį kaltinimą palaikantis Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras. Prokuroras skundu prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistosios išteisinimo dėl antspaudo suklastojimo ir žiauraus elgesio su gyvūnais bei turto – automobilio, kuriuo buvo vežti ir vėliau atsikratyti šunys – vertės konfiskavimo.

Lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo panaikino pirmos instancijos nuosprendžio dalį – nuteistosios išteisinimo dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, ir pripažino ją kalta. Teismo sprendimu ji privalės sumokėti 6 tūkst. eurų baudą, iš jos papildomai konfiskuoti 945 eurai – dalis konfiskuoto automobilio vertės. Iš viso – 13 tūkst. 84 eurai. Likusi žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalis pakeista nebuvo.

Nepakankamai dėmesio problemai

Nelegalus šunų veislynas nebūtų rastas, jeigu ne atsitiktinumas – Kretingos šunų mylėtojų grupės įkūrėjos kretingiškės Kristinos Ančerevičienės šuns Sniegiaus paieškos. Tuomet moteris ieškojo savo dingusio augintinio ir netikėtai jį aptiko nuteistosios namuose. „Parašėme pareiškimą policijai dėl vagystės, tačiau mums pasakė, kad per greitai atradome šunį – nesuteikėme tai moteriai galimybės įkelti įrašo į socialinius tinklus, kad jį rado, ar kitaip informuoti visuomenės, – kaip viskas buvo prisiminė Kristina, įvardijusi, kad tam tikri požymiai akivaizdžiai parodė, kad jai Sniegiaus moteris nė neketino grąžinti, nes namuose buvo ir daugiau šunų. – Manęs nė karto nekvietė liudyti šioje byloje, nepradėjo tyrimo ir dėl galimos Sniegiaus vagystės.“

Nelegaliai šunų veisėjai skirta bauda, Kristinos manymu, nėra tinkama: „Žinoma, norėtųsi, kad atsakas būtų didesnis, tačiau institucijos dirba savo darbą ir žino, kokias nuobaudas turi skirti už tokį elgesį. Bendrąja prasme, Lietuvos valstybė apskritai dar nepakankamai rimtai žiūrį į žiaurų elgesį su gyvūnais.“

Kretingos šunų mylėtojų grupės įkūrėja tikino, kad finansinių baudų niekas nebijo, nes jos yra per mažos: „Žmonėms, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais, galėtų apskritai drausti kurį laiką auginti bet kokius gyvūnus ir nuolat patikrinti, kaip juos prižiūri.“

Sniegiaus istorija turi ir teigiamų pusių. Anot Kristinos, ji išėjo į naudą visiems: „Po jos suaktyvėjo gyvūnų mylėtojų bendruomenė, dabar turime ir dvi šunų aikšteles Kretingoje, daugiau šiukšlių dėžių gyvūnų ekskrementams išmesti, susikūrė mylėtojų grupė, tam tikros organizacijos, besirūpinančios gyvūnais, sulaukė didesnio žinomumo.“ Moteris taip pat akcentavo, kad kretingiškiai aktyviau dalinasi informacija apie ieškomus ir randamus gyvūnus, o, kol suranda jų šeimininkus, net priglaudžia.

Turėtų keistis visuomenės elgesys

Piniginės baudos, kaip rodo statistika, kai kurių žmonių neatgraso nuo žiauraus elgesio su gyvūnais. K. Ančerevičienės įsitikinimu, apskritai turi keistis visuomenės nuostatos, požiūris: „Kol bus paklausa, visada atsiras tų, kurie šunis veis ir parduos nelegaliai. Viena mano draugių ir po Sniegiaus istorijos nuvažiavo ir nusipirko šunį iš „bagažinės“. Kol žmonės nenorės investuoti į savo augintinį, tol situacija nesikeis.“

Gyvūnų mylėtojai pastebi, kad norintieji įsigyti augintinį dažnai neketina jam išleisti daug pinigų. „Mano giminaitis ieškojo šuns, ir aš jam padėjau surasti legalią veisyklą, kurioje gyvūnas jam būtų kainavęs 2 tūkst. eurų. Jis pasakė, kad per brangu. Dažnai žmonės nė nesusimąsto, kad netinkamai daugintiems gyvūnams gali išleisti dar daugiau – jiems gydyti ir panašiai. Visuomenė turi suvokti, kad augintiniai reikalauja priežiūros. Jeigu nuo pat pradžių nenori į jį investuoti, tvarkingai rūpintis, turėti visus reikiamus dokumentus, jį čipuoti, gal tada geriau iš viso neauginti. Juk gyvūnas – investicija ne pusei, o 10 metų“, – savo mintimis pasidalino Kristina.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas