Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sukčiai turi daug „veidų“: būkite atsargūs

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka
  • 2022-12-09

Visoje šalyje vėl suaktyvėjo sukčiai, įvairiais metodais bandantys iš žmonių išvilioti pinigus. Kokių sukčiavimo atvejų būna ir kaip reikėtų to išvengti, paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Klasika – apgavystės telefonu

Netikėtas skambutis jautriu klausimu, pavyzdžiui, dėl artimo asmens padaryto eismo įvykio, jam neva ištikusios nelaimės ir panašiai – vieni dažniausių telefoninių sukčių scenarijų.

Neseniai, gruodžio 6 d., į nusikaltėlių pinkles papuolė 1935 m. gimusi Kretingos rajono gyventoja. Tądien apie 11.45 val. jai fiksuoto ryšio telefonu paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs policijos darbuotoju. Vyras senjorei papasakojo, kad jos artima giminaitė neva sužalojo vaiką, todėl reikia pinigų. Į namus atėjęs nepažįstamasis iš moters paėmė 7 tūkst. eurų ir pasišalino.

Panaši situacija, kuomet sukčiai prisistato policijos pareigūnais šiais metais – ne pirmoji. Norintieji apgauti taip pat imituoja, kad yra artimasis ar artimojo draugas. „Per pokalbį užduoda daug klausimų, išgauna visą jiems reikiamą informaciją, kurią vėliau pakartoja sukurdami „tikrovės jausmą“, – kaip viskas vyksta, paaiškino T. Mikelkevičius.

Per tokius pokalbius sukčiai manipuliuoja žmonių jausmais, sukuria netikėtą situaciją, kad asmuo „pasimestų“ ir priimtų skubotus sprendimus.

Į „madą“ grįžta ir „Alio, mama“ – klasika, apie kurią pastaruoju metu nebuvo girdėti. „Prieš savaitę užregistravome vieną tokį atvejį“, – įvardijo Veiklos skyriaus viršininkas.

Tai pačiai schemai priskiriami ir skambučiai, kuomet apsimetama tam tikromis įmonėmis – nusikaltėliai prisistato institucijų atstovais – mokesčių inspekcija, FNTT, bankais, dujų ar elektros tiekimo įmonėmis. Jie apsimeta, kad, pavyzdžiui, tiria finansinį nusikaltimą, susijusį su dideliu piniginių sumų neteisėtu pervedimu iš to asmens sąskaitos, nustatė kokią nors nepriemoką ar permoką už patarnavimus, kad iš sąskaitos vykdomi sukčiavimai ir panašiai. „Kalbėdamiesi sukčiai išklausia jiems reikiamos informacijos, išgauna prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus“, – pavyzdžius išsakė T. Mikelkevičius.

Policijos pareigūnai patarė: sulaukus netikėto skambučio – visais atvejais nutraukti pokalbį. „Neatsiliepkite nežinomam numeriui. Neskubėkite vykdyti prašymų, nepriimkite skubotų sprendimų, nemokėkite grynųjų pinigų ir nepervedinėkite niekam į sąskaitą pinigų“, – akcentavo T. Mikelkevičius, papildęs, kad jokių įmonių darbuotojai neklausia asmens duomenų, banko kortelių ar sąskaitų numerių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų ar slaptažodžių.

Netikrų skelbimų pinklės

„Nemokamai – tik sūris pelėkautuose“, – atkreipė dėmesį T. Mikelkevičius kalbėdamas apie paplitusias apgavystės pinkles – pirk arba parduok schemą, kuomet yra siūloma įsigyti pigesnę prekę, greičiau ją pristatyti klientui ir panašiai.

Skelbimų portaluose, socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai informacijos apie pigiau negu įprasta rinkos kaina parduodamą prekę. Tokiais atvejai dažnai sukčiai prašo išankstinio, avansinio mokėjimo pavedimu. „Paprastai sukuria situaciją, kad jūs ne pirmas norintis šios prekės, kad būtina pervesti avansą“, – sakė Veiklos skyriaus viršininkas. Gavęs avansą apsišaukėlis pardavėjas dingsta kartu su pinigais, o prekės klientas negauna.

Kita situacija – kai nukenčia asmuo parduodantis prekę. „Pirkėjas-sukčius susisiekia su pardavėju, jį įtikina, kad perka prekę. Pirkėju apsimetęs žmogus atsiunčia suklastotą bankinį mokėjimą, taip patvirtindamas, kad apmokėjo už prekę. Pardavėjas tuo patikėjas, išsiunčia prekę“, – scenarijų papasakojo T. Mikelkevičius.

Dar vienas būdas – siunčiamos nuorodos neva dėl prekės pristatymo. Paspaudus nuorodą reikia suvesti elektroninės bankininkystės kodus, tokiu būdu sukčiai užvaldo žmonių sąskaitas ir pasisavina pinigus.

„Nepervedinėkite avanso asmenims, kurių nepažįstate. Pirkite tik iš patikimų svetainių, tikrinkite skelbimų patikimumą bei įvertinimus, atsiliepimus. Nemanykite, kad esate išskirtiniai ir kad tik jums pasisekė surasti pigiai parduodamą prekę“, – akcentavo T. Mikelkevičius.

Manipuliuoja jausmais

Nuo vadinamųjų meilės sukčių dažniausiai nukenčia moterys. Socialinių tinklų paskyrose, pažinčių svetainėse moterys pradeda bendrauti su nepažįstamais asmenimis – dažniausiai užsieniečiais vyrais, kurie prisistato našliais, kariais, tarnaujančiais misijose, medikais, inžinieriais.

„Susipažinus siekiama artimo bendravimo, susirašinėjama, moteriai rodomas dėmesys ir atjauta, jai žarstomi komplimentai, patarinėjama, prisipažįstama meilėje“, – į kokias pinkles kartais patenka moterys atskleidė T. Mikelkevičius.

Moterims sukuriama iliuzija, dažnai net pateikiamos neva tikros tų asmenų nuotraukos, dokumentų kopijos, pažadama atvykti į Lietuvą, įgyjamas pasitikėjimas. Imituodami savo atvykimą į mūsų šalį, sukčiai dokumentams tvarkyti prašo paskolinti pinigų, tikindami, kad vėliau atlygins su kaupu, galbūt net paliks „palikimą“. „Patikėję asmenys sukčiams siunčia vis didesnes sumas, todėl patiria daug nuostolių, neretai ir prasiskolinama. Būna, kad net ir po kreipimosi į teisėsaugą, moterys negali patikėti, kad buvo apgautos ir jų pinigai išvilioti nesugrąžinamai, tęsia bendravimą, nukenčia pakartotinai“, – teigė Veiklos skyriaus viršininkas.

Policijos pareigūnai patarė elektroninėje erdvėje bendraujant būti ypač atsargiems ir netgi įtariems, gavus prašymų ar net užuominų apie pinigų pervedimus, paskolinimus, situaciją vertinti kritiškai, suvokti, kad tai – didelė rizika.

Gundo greitais pinigais

Vis dažniau gyventojai susigundo įvairiomis finansinėmis investicijomis, todėl natūralu, kad šioje srityje „darbuojasi“ ir sukčiai. Paprastai į mobiliojo ryšio telefonus žmonės sulaukia skambučių ar asmeninių žinučių, dažniausiai iš užsienio valstybių. „Skambina asmenys, prisistatantys finansų specialistais, brokeriais. Siūlo užsiimti investavimo veikla – prekiauti valiutomis, investuoti į tauriuosius metalus, naftą ir panašiai. Pasiūloma susikurti paskyrą „investavimo platformose“, prašoma sumokėti pradinį įnašą, kuris gali būti nedidelis, vėliau tariami konsultantai bendrauja su jumis, virtualioje platformoje matote kaip „auga“ jūsų investuoti pinigai, gaunate virtualų pelną, jums siūloma plėtoti veiklą. Tada didinate įmokas, sulaukiate žinių, kad, norint atgauti investicijas ir tariamą pelną, reikia sumokėti mokesčius. Išviliojamos didelės sumos ir jokie „investuoti“ pinigai niekada nėra gaunami. Pasitaiko, kad net prasiskolinama“, – kalbėjo T. Mikelkevičius, pataręs nesusigundyti tokiais pasiūlymais.

„Neskubėkite priimti sprendimų, prieš nuspręsdami investuoti įvertinkite savo žinias ir finansines galimybes, pasitarkite, domėkitės siūlomais finansiniais įrankiais“, – tikino Veiklos skyriaus viršininkas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas