Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

To dar nebuvo: žiemą pritrūko vandens

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-12-09

Ar šiuo sunkmečiu Savivaldybė šventėms turėtų išleisti mažiau?

Kretingos rajono gyventojai šią žiemą turi spręsti neįprastą problemą – pildyti išdžiūvusius šulinius. Nė vienas kalbintųjų nepamena, kada buvęs toks sausas ruduo ir kad žiemą tektų žmonėms vežti vandenį. „Esmė, kad rudenį nebuvo kritulių, metai – sausi“, – kodėl taip nutiko, paaiškino UAB „Kretingos vandenys“ Vandens tiekimo infrastruktūros skyriaus vadovas Mindaugas Lenkauskas.

Nepamena tokio atvejo

Vandens daugiausiai trūksta Žalgirio seniūnijoje. Jos seniūnas Bronius Talmontas patvirtino, kad gyventojai kreipiasi į jį dėl išdžiūvusių šulinių. Daugiausia sunkumų kilo gyvenantiems Nausodžio ir Žutautų kaimuose, kur nėra centralizuoto vandentiekio. „Nausodžio kaime iš viso nėra centralizuoto vandentiekio, todėl ten gyvenantieji beveik neturi vandens. Šuliniuose yra vos pusė metro vandens, semiamas jis susidrumsčia ir nebetinka naudoti. Žutautų kaime tik vienas vienkiemis patyrė šį iššūkį“, – apibendrino seniūnas.

Su šiais sunkumais kovoja patys gyventojai. „Kretingos vandenys“ paskelbė, kad veža vandenį šuliniams papildyti, kai kuriems senyvo amžiaus žmonėms jo pristato vaikai. Vienkiemis Žutautuose yra šalia upės, tad dalį vandens buičiai gyventojai pasisemia iš jos“, – konkrečius pavyzdžius įvardijo B. Talmontas.

Seniūnas neprisiminė, kada žiemą būtų susidūrę su vandens trūkumu: „Tokių metų neprisimenu. Seniūnu dirbu jau 11-a, čia dirbu jau 30 metų, ir, kad rudenį išdžiūtų vandens telkiniai, nėra buvę, kaip tik atvirkščiai – kildavo potvyniai.“

Neturi galimybės prisijungti

Vandens šuliniuose trūksta ir sodininkų bendrijoje „Akmena“. „Visiškai išsekusių šulinių, kiek girdėjau, yra, tačiau daugumai, taip pat ir man, vandens trūksta iš dalies, bet didelės problemos dar nėra. Žinau, kad gyventojai veža vandenį ir pildo savo šulinius“, – situaciją apibūdino sodininkų bendrijos „Akmena“ pirmininkas Ramūnas Vilčinskas. Šią problemą sprendžia patys bendrijos nariai. „Kas gali, galbūt gilina šulinius, tačiau šios problemos neišspręsi, nes Savivaldybė neveda centralizuoto vandentiekio į mūsų sodus. Kiekvienais metais apie tai diskutuojame, tačiau nueinu į Savivaldybę – ir nieko. Mums pasakė, kad turime per mažai gyventojų, nepakanka lėšų jam įrengti. Patys gyventojai tikrai norėtų prisijungti prie centralizuotų tinklų, – tikino R. Vilčinskas, patikinęs, kad bendrijoje yra per 300 sklypų, iš kurių beveik pusė – gyvenamieji namai su maždaug 400 gyventojų.

Dar viena problema, su kuria susiduri sodininkų bendrijos nariai, – netinkamas gerti vanduo. „Žmonės tikrai nori turėti geriamąjį vandenį savo namuose. Dabar nemaža dalis gyventojų jį perka“, – sakė R. Vilčinskas.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė paaiškino, kad pagrindinė problema, kodėl ne visose sodininkų bendrijose yra įvestas centralizuotas vandentiekis, – lėšų trūkumas: „Įrengti inžinerinius tinklus kainuoja daug. Nepaisant to, po truputį rajono sodininkų bendrijose, pavyzdžiui, „Draugystė“, vedamas centralizuotas vandentiekis. Savivaldybė investuoja, kad gyventojai galėtų prisijungti tiek prie centralizuotų nuotekų, tiek vandentiekio tinklų.“

Didelis poreikis

„Statistikos, kiek gyventojų šiuo metu neturi vandens šuliniuose, nerenkame, tačiau žinau, kad jie kreipiasi į „Kretingos vandenis“ dėl vandens atvežimo, taip pat sulaukiu nemažai skambučių – gyventojai klausia, ką jiems reikia daryti“, – problemos esmę išsakė V. Turauskaitė.

Vienintelis problemos sprendimas – UAB „Kretingos vandenys“ teikia šulinių pripildymo paslaugą. „Ankščiau net neteikdavome tokios paslaugos. Dabar prašymų sulaukiame įvairiai, pavyzdžiui, pirmadienį – apie 6–7 prašymus, kitomis dienomis būna ir mažiau. Eilėje laukia 10 prašymų pripildyti išdžiūvusius šulinius. Poreikis didelis – prireikė papildomo etato. Kiek galime, tiek padedame žmonėms“, – kalbėjo M. Lenkauskas, papildęs, kad laikinai nepriima naujų prašymų, nes jų samdomą įmonę šiai paslaugai atlikti ištiko techninės kliūtys – sugedo vandeniui skirtas gabenti transportas.

„Kretingos vandenys“ tokią paslaugą pradėjo teikti praėjusią metų vasarą, tačiau ja dažniausiai gyventojai naudojosi šiltuoju metų laiku, kuomet mažai kritulių. „Savivaldybė inicijavo, kad „Kretingos vandenys“ teiktų tokią paslaugą – užtikrintų, kad gyventojas netrūktų vandens, būtume pasirengę ir karo atvejui“, – atkreipė dėmesį administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Susiduriantieji su tokiu iššūkiu taupo ir patys. „Žmonės, turintys šulinius, žino, ką reikia daryti, kai nebėra vandens. Jie taip pat jo vartoja mažiau, žino, kad tai – gamta, todėl problema išsispręs“, – tvirtino V. Turauskaitė.

Įrengs 2 hidrantus

Dar didesnė problema yra dėl išdžiūvusių priešgaisrinių telkinių. „Sudėtingesnė situacija yra dėl išdžiūvusių priešgaisrinės saugos telkinių. Gaisro atveju nėra, iš kur pasipildyti vandens“, – apibūdino V. Turauskaitė, įvardinusi, kad blogiausia situacija yra Jokūbave ir Baubliuose.

„Ugniagesiai vyko į įvykį, kuomet Baubliuose degė konteineris. Priešgaisriniame vandens telkinyje tada nebuvo vandens papildyti cisternoms“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis, patikslinęs, kad prireikus Baublių komanda papildyti automobilį vyksta į Karteną, kur yra įrengtas hidrantas.

Reaguodama į situaciją Savivaldybė jau priėmė sprendimą, kaip spręsti problemą. Iki švenčių ji nutarė įrengti 2 hidrantus – po vieną Jokūbave ir Baubliuose.

„Hidrante, kurį statysime Baubliuose, spaudimo užteks, tačiau jis yra prijungtas prie centralizuoto vandentiekio. Kilus dideliam gaisrui, gyventojai gali likti be vandens, todėl svarstome kitais metais išspręsti ir šią situaciją – ieškoti kito vandens šaltinio, iš kurio hidrantas galėtų siurbti vandenį“, – paaiškino V. Turauskaitė.

Raguviškiuose yra požeminės vandens talpyklos, kurias taip pat galima naudoti prireikus papildyti ugniagesių automobilių cisternas, tačiau jos turi defektų. „Yra dvi 90 kubinių metrų požeminės vandens talpyklos, tačiau dėl kažkokių priežasčių jose laikosi tik trečdalis vandens. Kiek žinau, žadama jas atnaujinti. Vis dėlto prireikus vandeniu galime pasipildyti iš šių talpyklų“, – kalbėjo N. Ciparis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas