Paaukojo vaško, svečiavosi Telšiuose

Kretingos rajono bitininkų draugijos nariai prie Telšių katedros.

Mykolo Romerio universitetas, kurio studentai kartu su Ukrainos karo pabėgėlių mokykla „Gravitas Schola“ gamina ir siunčia į Ukrainą šildančias žvakes, kreipėsi į Lietuvos bitininkų sąjungą su prašymu, kad galbūt šalies bitininkai galėtų paaukoti vaško tokioms žvakėms gaminti.

Į šį prašymą atsiliepė ir Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos bitininkų draugija, vadovaujama Violetos Šedienės: jos paraginti mūsų rajono bitininkai paaukojo apie 40 kg natūralaus vaško.

„Tai nėra labai didelis kiekis, bet prie paramos Ukrainai būsime prisidėję nors maža dalimi“, – teigė V. Šedienė. Šildančios žvakės yra gaminamos į skardinę įdėjus gofruoto popieriaus ir užpylus karštu vašku ar parafinu. Turėdami tokių žvakių, Ukrainos kariai ir civiliai gali šiek tiek pasišildyti patalpą, maistą ar arbatos, prasidžiovinti drabužius. Tai ypač aktualu šąlant orams ir susprogdinus energijos tiekėjus.

Mykolo Romerio universiteto studentai spalio viduryje kartu su ukrainiečiais mokiniais ir darbuotojais pagamino pirmąją šildančių žvakių partiją, kuri buvo išsiųsta į Ukrainą. Skardinių parūpino viena Lietuvos įmonė, surinkta nemažai ir panaudotų, žvakes gaminantys savanoriai gavo ir gofruoto popieriaus, tačiau jau gamindami pirmąją partiją pritrūko vaško. Taigi bitininkų paaukotas vaškas ar jo likučiai tikrai bus panaudoti prasmingam tikslui.

Viešint pas Petrą Dabrišių (centre), kuris, be Žvėrinčiaus, prižiūri dar ir 100 bičių šeimų.

Susitelkė bendrystei

Pasibaigus intensyviems darbams bitynuose, per 30 Kretingos bitininkų draugijos narių, paraginti V. Šedienės, susitelkė bendrystei ir dalyvavo išvykoje į Telšius, kur ne tik aplankė Žemaitijos sostine tituluojamo miesto senamiestį, dalyvavo edukacijoje ir žemaitiškų valgių degustacijoje, bet ir pabuvojo 100 bičių šeimų globojančio Petro Dabrišiaus sodyboje, kurią daug kas žino kaip Žvėrinčių.

„Nustebino tai, kad bičiulis Petras į bitininkystę žiūri kitaip negu mes, išgyvenantieji iš bitininkystės. Jam šis užsiėmimas – tarnystė bitei, o ne atvirkščiai, – 40 metų bitininkaujanti V. Šedienė neslėpė, kad jai patiko toks požiūris ir jinai tam pritaria. – Tai, kaip šis žmogus kalbėjo apie bitininkystę, daugeliui mūsų patiko. Iš esmės mes, bitininkai, visą išmonę skyrėme tam, kad darbas, susijęs su bičių priežiūra, palengvėtų mums. Gi Petras Dabrišius pirmenybę teikia bitei, dėl kurios padaro viską, kad vabzdžiai išgyventų, o medaus pasiima tiek, kiek suspėja.“

Pabendrauti rajono bitininkų draugija, vienijanti 74 narius, tradiciškai susitiks sausį savo kasmetiniame visuotiniame susirinkime. Šiemet mūsiškių bitininkų laukia Šiaulių rajono bitininkės Romos Mačienės paskaita „Jos didenybė vaško kandis“ – bičiulė pasirengusi papasakoti apie naudingąsias vaško kandžių lervučių savybes, pasidalinti patirtimi vaško gamybos klausimais. Bus galima įsigyti bitininkystės inventoriaus, vašką pakeisti į vaškuoles, susimokėti nario mokestį.

• Rašyti komentarą (1)