Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Architektas Vytautas Grykšas, vaikščiojant po Kretingos miestui svarbias vietas, dalijosi savo įžvalgomis apie Rotušės aikštę ir jos prieigas, lurdo pokyčius, miesto parkus.

Ar Kretingos miestas turi savo identitetą – tokį esminį klausimą pasivaikščiojus po Kretingą iškėlė architektas Vytautas Grykšas. Kartu apžiūrėjome pagrindines miesto erdves, kuriose galima įžvelgti įsisenėjusių problemų, diskusinių klausimų ir gerųjų pavyzdžių.

Ko norime?

Rotušės aikštė – mūsų miesto šerdis ir istorinė ašis. Kokia ji turėtų būti, diskutuota tikrai daug – atliepti praeities momentus, įkūnyti dabartį, transformuotis į naują traukos objektą, o gal šių elementų sintezė? Vieninga ir konkreti nuomonė šiuo metu neužgimus. Tiesa, aikštės prieigų sutvarkymo konkurso sprendiniai yra nugulę Savivaldybės stalčiuose, tačiau realių veiksmų pradžios kol kas nematyti.

Nuomonių įvairovės ir galimų naujų sprendimų dėl Rotušės aikštės vizijos, architekto manymu, nereikėtų vengti: „Reikia pradėti nuo moderuojamos diskusijos, investavimo į tyrimus, idėjos paieškų. Galimai reikia naujo projekto, kol išsiaiškinsime, ko norime. Bet, kol to nesame identifikavę, gal pradėkime nuo probleminių vietų – skaudulių miesto centre eliminavimo. Taip pat, kad įvyktų ženklus postūmis, esant skirtingoms visuomenės nuomonėms, reikia stiprios politinės valios.“

Norint sugrąžinti istorinę atmintį ir sutvarkyti Rotušės aikštę, V. Grykšas siūlė pradėti nuo šiaurinės aikštės posesijos atkūrimo. „Tai vienas kertinių miesto centro erdvę formuojančių elementų. Jį atkūrus aikštė įgautų naują fasadą, šiuolaikiškos architektūros kokybę, jaukesnę aikštės erdvę, aikštę, kuri turi sveikesnį santykį su erdvėje esančiu žmogumi“, – tikino jis.

Aikštės sutvarkymo konkurse dalyvavęs architektas Algirdas Žebrauskas iš Telšių siūlė atkurti buvusį aikštės užstatymą, tačiau jis iš konkurso dalyvių pašalintas dėl netinkamai išpildytos užduoties. „Žmonės baiminasi, kad šioje vietoje, atsiradus pastatams, bus kertami medžiai, dings dalis esamo parko, kuris kasmetinių vėtrų retinamas ilgainiui nunyks, gal čia taip pat paslėpti žemės restitucijos – grąžinimo buvusiems savininkams – klausimai“, – kalbėjo V. Grykšas.

Miesto centre turime ir Jono Karolio Chodkevičiaus paminklą, kuris, pašnekovo tikinimu, riboja elementaraus sprendinio taikymą, taip pat taksi parko eilę, kuri jau yra tapusi Kretingos centro vizitine kortele: „Pradėkime nuo elementarios kompozicijos – kvadrato, nuo kurio ir užgimė miesto urbanistinis piešinys.“

Tokie sprendiniai daliai visuomenės kelia erzelį. „Gyventojams reikia įrodyti, kad atkuriame istorinę tiesą, protingai ir toliaregiškai – detaliuoju planu – suplanavus teritoriją galima išvengti stambių verslo subjektų atsiradimo, medžių pjovimo vajaus ir kitų akibrokštų. Visi bijo pokyčių, o baimė dažniausiai atsiranda iš nežinios ir skaidrumo trūkumo“, – toliau tęsė mintį architektas.

Aikštė yra svarbus momentas. „Žinau aktyvių visuomenės veikėjų, kurie nori atkurti rotušę pagal Latvijos Bauskės miestelio panašaus laikmečio analogą. Čia – svarbus momentas, kur bendruomenė turi susitarti, ar jos tikrai reikia, ar tai būtų dar vienos ilgametės statybos mieste, be aiškios paskirties, ar ji turės konkrečią savo paskirtį, kaip dera su šiuolaikinėmis tvarumo tendencijomis, kada siūloma naujai statyti tik kraštutiniu atveju“, – diskutavo V. Grykšas.

Architektas nusakė galimą Rotušės aikštės viziją prisimindamas, kas ankščiau stūksojo miesto centro vietoje: „Yra dar gyvų žmonių kurie prisimena čia stovėjusią cerkvę, tačiau miestą reprezentavo ten anksčiau buvusi rotušė, kodėl dabar taip negalėtų būti?“

Kad aikštė veiktų, ji turi atitikti 7 principus: įvaizdis ir aiški tapatybė, atrakcijos ir vietos atsisėsti, patogumai, kintantis erdvės išdėstymas, sezoninis pritaikymas, patogus pasiekiamumas, pajamų šaltiniai. Daug dėmesio reikėtų skirti ir Vytauto gatvei, kuri – labai svarbi miesto arterija, vedanti į aikštę. „Manau, kad nuo jos reikėtų pradėti, tai būtų, kaip aikštės tvarkymo užuomazga“, – tikino pašnekovas.

Ši pėsčiųjų gatvė turi palankias užuomazgas tapti tikra promenada. „Ją atgaivinus, tinkamai apželdinus medžių eile, suaktyvėtų ir ten vykdoma veikla, galbūt įsisteigtų daugiau verslo subjektų. Taptų gyvesnė, bent truputį panaši į sumažintą Laisvės alėją Kaune“, – tikino architektas.

Kalba apie identitetą

V. Grykšas Rotušės aikštės atnaujinimo klausimo kontekste prakalbo apie miesto identitetą, ar mes jį turime: „Visi Kretingą vadina mažuoju Vatikanu, nes yra unikalu tokiame mažame mieste turėti 5 vienuolynus. Bet kas tas mūsų simbolis? Šūkis „Pamatyti širdimi“? Ką mes autentiško atkūrėme per paskutiniuosius 200 metų, kad tai būtų tapę vienu naujų miesto simbolių?“

Vienas esminių Rotušės aikštės reprezentacinių problemų – automobilių stovėjimo aikštelė. „Faktas, kad reikia mažinti automobilių aikštelės stovėjimo plotą santykyje su pačia aikšte. Taip pat ieškoti naujų neišnaudotų plotų, galbūt įrengti kompensacines parkavimo vietas nuošaliau. Žmonės yra ydingai pripratę važiuoti automobiliu nuo durų iki durų, tai kiek ir išduoda mūsų provincialumą bei nenorą turėti bent kiek sveikesnį santykį su aplinka. Kretinga, manau, yra optimalaus dydžio miestelis, patogus važinėti dviračiu, ir matau, kad nemažai žmonių tai daro. Pats kelerius metus vaikus į darželį vežu dviračiu“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovas.

Natūralu, kad diskutuojant apie Rotušės aikštėje galimus pokyčius daug dėmesio skiriama automobiliams.

„Postringaujama apie daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles, bandymą rasti alternatyvių vietų augančiam transporto kiekiui, kai Vakarų pasaulis eina visai kitu keliu. Manau, kad būtų trumparegiška pataikauti automobiliams ir aplinką taikyti prie jų infrastruktūros. Visi Europos miestai mašinas stumia iš senamiesčio, skatina aktyvaus judumo programas“, – atkreipė dėmesį architektas.

Norint sugrąžinti istorinę atmintį ir sutvarkyti Rotušės aikštę, architektas Vytautas Grykšas siūlo pradėti nuo šiaurinės aikštės posesijos atkūrimo.

Visuomenė nori fontano

Rotušės aikštės vizijoje turėtų būti matoma ir visuomenės pozicija. Architekto manymu, pirmiausiai gyventojai turi išsigryninti ir išsiaiškinti, ko nori, ką norėtų matyti miesto centre. Tai iš dalies ir buvo padaryta prieš kelerius metus atliekant gyventojų apklausą – aiškiai žmonių įvardinta, kad norisi rekreacijos objektų centrinėje miesto dalyje, žalumos ir fontano. „Mano nuomone, fontanas gyvybės įneštų ir į centrinę miesto dalį, ne tik atkūrus visus buvusius fontanus Dvaro parke“, – nuomonę išsakė Vytautas.

Rasti vietą fontanui mieste gal kam atrodo labai paprasta, bet iš tikro reikia daug dedamųjų. Kur dabar yra Pranciškonų gimnazijos stadionas, ankščiau, arčiau miesto bibliotekos, veikė fontanas, kuriuo, kaip baseinu, naudodavosi Baikalo gėlavandeniai ruoniai – juos tuo metu laikė ir prižiūrėjo vienuoliai. „Šiemet tvarkant stadiono dangas buvo atkasti fontano pamatų likučiai. Šios dienos gyvūnų apsaugos įstatymai tikrai neleistų laikyti gyvūnų panašiose sąlygose, bet jo atkūrimas būtų išties autentiška, unikali miesto detalė“, – tvirtino V. Grykšas.

Gimnazijos stadiono atnaujinimą architektas vertina skeptiškai. „Ankščiau čia buvo pranciškonų sodas – broliai augindavo daržoves, jis buvo puoselėjamas, čia buvo įrengtas ir paminėtas fontanas. Tai – unikali, bažnyčios su vienuolynu ansamblį papildanti vieta. Toje vietoje galėjo būti žalioji erdvė, kurios visuomenė ir norėjo centrinėje miesto dalyje. Stadionas ilgus metus čia buvo apleistas, menkai naudojamas. Pats mokiausi šioje gimnazijoje ir mums nebūdavo problemų naudotis miesto stadiono patogumais. Patys sau šaunam į koją, o po to skundžiamės“, – atkreipė dėmesį jis.

Naujo fontano užuomazgos buvo planuotos Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos prieigose. Ši idėja atsirado per gyventojų iniciatyvų projektą, tačiau išaugus įrengimo kaštams, projektas liko neįgyvendintas, o jo vietoje netoliese įrengta pramogų erdvė.

Praleista gera galimybė

Lurdo grotai greitai – 90 metų. Pastatyta brolių pranciškonų iniciatyva iš nugriautos alaus daryklos akmenų. „Kad remontuodami sutvarkė prieigas, niekas nesiginčija, bet grotos parterio grindinio sprendimas, manau, buvo skubotas. Galbūt funkciškai tai bus tvarkinga, patogu, bet ar tai padeda lurdui atskleisti savo unikalumą, istorinės aplinkos dermę?“ – svarstė Vytautas.

Dėl lurdo kilo išties daug diskusijų. Viena nuomonių – svarbiausia, kad yra vykdomi darbai. „Manau, tai – neteisinga nuomonė. Kartais geriau nieko nedaryti, kol nėra išgryninama idėja ir jos įgyvendinimo sprendimai. Ar čia buvo taip blogai, kur reikėjo skubėti? Tai yra brangi Kretingai šventa vieta, o mes į ją taip neapdairiai pasižiūrėjome“, – įžvelgė V. Grykšas.

Anot architekto, lurdo pokyčius reikėtų vertinti taip: ar tai yra tvaru, kompoziciškai teisinga, medžiagiškai darnu, kas respektuotų mūsų ir taip kuklų paveldą: „O gal tai buvo puiki vieta panaudoti atkastą ir surinktą Vilniaus gatvės brukį?“

Gerieji pavyzdžiai

Kaip gerą pavyzdį V. Grykšas įvardijo Kretingos gėlynus: „Mūsų centrui, miesto erdvėms labai tinka. Manau, tai yra gera investicija ir pavyzdys, kaip laukinė gamta randa vietą mieste.“

Teigiamai architektas vertina ir naują Akmenos pakrančių tvarkymo projektą, kurį sudaro 4 etapai. Antroje dalyje yra numatytas ažūrinis praėjimas pro lurdo tilto grotą – numatytas metalinis tiltelis, kurį pakilęs upelio vanduo galės užsemti, o nusekus jis vėl atsirastų. Taip pat planuojama įrengti laiptus, per kuriuos gyventojai galėtų lengvai patekti iš Vilniaus gatvės į šią erdvę prie Akmenos upės tvenkinio.

„Tai unikali, dar nesusiformavusi ir savo potencialo neatskleidusi vieta. Tai gali tapti žmonių labai mėgstama vieta – maža ramybės oaze mieste, su tvenkiniu, šaltiniu ir net paplūdimio užuomazgomis“, – kalbėjo jis.

Daugiau laisvės menininkams

Norint pagerinti, atskleisti miesto parkų autentiškumą, architektas siūlo juose daugiau erdvės suteikti vietos menininkams, tautodailininkams. „Dažnai būna, kad menininkų darbai atranda kelią į miestą, o tik tada sprendžiama, kur tą kūrinį padėti. O menininkams būtų galima paskirti erdves, kurioje jie ateityje galėtų įkomponuoti savo darbus, atsižvelgdami į aplinką, erdvės specifiką“, – teigė V. Grykšas.

Vietos menininkai gražina miesto erdves. „Geras pavyzdys, kai daugiau kaip prieš 30 metų, buvęs miesto architektas Jonas Liutkus organizuodavo plenerus Pastauninko parke, taip atsirado medžio skulptūros: tiltelis su arkliais, bajoraitė, žaltys. Gal reikėtų tęsti tokias tradicijas ir, pavyzdžiui, medžio drožyba papuošti visus įėjimus į parką. Yra tikrai vietų, kurios prašosi būti įprasmintos“, – kalbėjo Vytautas.

Parke prie stadiono, jį sutvarkius, planuota kurti skulptūrų parką, tačiau ši iniciatyva užstrigo. „Kokias skulptūras čia statysime? Ar parkas turės konkrečią savo tematiką“, – klausė architektas.

Naujai sutvarkytame parke prie miesto stadiono, kuris greitu metu bus pavadintas vieno brolių pranciškonų vardu, nuo seno stovi betoninė klomba, kuri labai gerai iliustruoja žmonių priešiškumą permainoms. „Miesto architektė siūlė šį meninės vertės neturinčią ir morališkai pasenusią „puošmeną“ išvežti, bet susilaukė piktų reakcijų. Gal mes, lietuviai, iš prigimties pirma puolam griauti ir tik po to galvojame, ką statyti vietoje, bet kai kuriems tam tikro laikmečio reliktams tikrai nevertėtų pataikauti. Turime atskirti meninę vertę turinčius objektus nuo pigaus kičo“, – akcentavo pašnekovas.

Norint sukurti bendrą miesto viziją ir ją įgyvendinti tiek gyventojams, tiek rajono politikams architektas V. Grykšas palinkėjo: „Kalbėdami apie miesto viziją greitai prieitume prie politikų rinkimų lozungų eilučių, bet tikroji vizija yra žmonės – bendruomenė ir jų bendri norai. To ir palinkėčiau žmonėms – būti atviresniems, reikštis, įsiklausyti kitų nuomonės. Miesto galvoms reiktų dažniau priimti ryžtingus sprendimus, nebijoti skirtingų nuomonių, kai sprendimai ne skuboti ir pagrįsti profesionalų.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas