„Metų ūkio“ nominantai: jauni ir optimistai

„Prieskonių jūroje“ (iš kairės): Aurelija Jurgutienė, Rimantas Paulikas, Ženeta Seniūnienė, Mindaugas Milašius, Artūras Turauskis ir Vytautas Petrauskas.

Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais Kretingos rajone šiemet išrinkti prieskonines žoleles Laukžemėje auginantys palangiškiai broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai bei Mindaugas Milašius, o antra ir trečia vietos skirtos augalininkystę plėtojantiems grūšlaukiškiams Airidui Viskontui ir Kęstui Petručiui.

Ministras kryžiaus nusipelnė

Penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas kartu su šios organizacijos tarybos nariais Artūru Turauskiu ir Vytautu Petrausku, Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus atstovėmis Ženeta Seniūniene bei Aurelija Jurgutiene pabuvojo šiuose ūkiuose, domėjosi ateities perspektyvomis. Į akis krito ūkininkaujančių jaunų žmonių optimizmas, noras nenuleisti rankų esant sunkumams, stengtis eiti į priekį su laiku.

„Jeigu pasisėjęs javus iškart imsi galvoti, kad bus blogai – neišaugs, nušals arba nukankins sausra, – tai kam ir sėti?“ – įsitikinęs antrą vietą konkurse laimėjęs A. Viskontas. Jo žodžiais, reikia turėti optimizmo, tikėti tuo, ką darai, o problemas spręsti joms kilus. Tačiau ūkininkas pripažino, kad, įgyvendinant kai kuriuos žemės ūkiui keliamus reikalavimus, reikalingi kompetentingų ministerijos specialistų sprendimai.

„Dabartinis žemės ūkio ministras mūsų interesams neatstovauja, akivaizdu, kad šis žmogus – ne tose rogėse. Todėl, manau, belaukiant, kol baigsis jo kadencija, dar ne vienas kryžius po jo langais iš po nakties gali išdygti“, – juokavo Airidas, prisiminęs, kad, nebegalėdami pakęsti ministro Kęstučio Navicko politikos, pačiame Vilniaus centre, priešais Žemės ūkio ministeriją, lapkričio pradžioje nenustatyti asmenys buvo pastatę

4 metrų aukščio kryžių su kelmais ir akmenimis.

„Prieš kelias savaites aš ir pats dalyvavau susirinkime Kėdainiuose. Ko mes, ūkininkai, ministro beklaustume, – vienintelis „atsakymas“ buvo: „Klausimas geras, pasidomėsiu...“, – stebėjosi grūšlaukiškis.

„Jeigu pasisėjęs javus iškart imsi galvoti, kad bus blogai, tai kam ir sėti?“ – svarstė antrą vietą konkurse „Metų ūkis“ laimėjęs Airidas Viskontas.

Ūkius perėmė iš tėvų

Prieš 7-erius metus iš tėvų perėmęs ūkį, kviečius, žirnius, miežius, pupas, o dėl sėjomainos dar ir ridikus, ir garstyčias auginantis Airidas, kad našiau dirbtų, atsinaujino žemės ūkio technikos parką, žengia koja kojon su naujovėmis – taiko dirvožemį ir aplinką tausojančią neariminę žemdirbystę, kai dirvožemis įdirbamas tik tiek, kiek reikia augalo sėklai įterpti.

„Pasėliai auga kitokie – vešlesni, derlingesni. Negrįšiu prie plūgo. Treji metai šį padargą naudoju nebent problemiškiausioms dirvos vietoms suarti“, – sakė jis.

Neariminei žemdirbystei, kuri žemę gelbsti nuo erozijos, o pasėlius – nuo ligų, linkęs pritarti ir kitas grūšlaukiškis – „Metų ūkio“ konkurse trečiąją vietą laimėjęs Kęstas Petrutis. Tačiau esą dirvožemis dirvožemiui nelygu. Miežiams, kviečiams šį metodą jis taip pat galėtų taikyti, bet, pavyzdžiui, 40-ies hektarų plote, kuriame augina rapsus, žemė – per kieta.

Dvylika metų ūkininkaujantis Kęstas kilęs iš Šlaveitų, o į žmonos Vaidos tėviškę Grūšlaukėje persikėlė neseniai. Ūkį, kaip ir Airidas, jis perėmė iš savo mamos, kuri vertėsi gyvulininkyste, laikė karvių.

„Iš pradžių turėjo 5-ias, paskui ir 10, ir 15-a karvių, tačiau galiausiai nutarėm visas išparduoti. Man buvo kilę minčių turėti mišrųjį ūkį, auginti ir grūdines kultūras, ir mėsinių galvijų įsigyti, bet apsigalvojau – nenorėčiau nuolat būti „pririštas“ prie namų“, – šypsojosi žemės plotus Grūšlaukėje, Joskauduose, Laukžemėje – iš viso 150 ha – dirbantis vyras.

Pelningiausia kultūra šiemet jam buvusi kviečiai: ir derlingumas geras – vidutiniškai 6 tonos iš hektaro, o ir pagal fiksuotas sutartis pardavęs už neblogą kainą.

„Bet, suskaičiavus, kiek šiemet išaugo trąšų kainos, kiek – degalų, kiek kainavo kiti mokesčiai, turbūt nelabai kas ir liko?..“ – nusišypsojo Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas. Kęstas pripažino sukęsis iš padėties, išties pasėlius tręšęs mažiau kartų negu turėtų.

Ženetai Seniūnienei pasiteiravus, ar neketina pereiti apie neariminės žemdirbystės, Kęstas Petrutis teigė, jog būtų už tai, tačiau kai kuriuose plotuose per kieta žemė.

Žolelėms reikia šviesos

Prieš trejus metus Laukžemės kaime įsteigtoje „Prieskonių jūroje“ pasitiko Mindaugas Milašius, o „Metų ūkio“ konkurso pirmosios vietos laimėtojai broliai Andrius ir Vytautas buvo išvykę dėl neatidėliotinų reikalų.

Šiltnamyje, kiek akys užmato, – vien vazonėliai vazonėliai, apie 10 tūkstančių jų, su žaliuojančiais, nepurškiant nei pesticidų, nei jokios kitos chemijos, auginamų bazilikų, rozmarinų, čiobrelių, mėtų, melisų, petražolių lapeliais. Didysis darbymetis čia – pavasarį. Tuomet šiltnamyje sukasi 5–6 darbuotojai kasdien: sėja, pikuoja, į specialiai užsakytus firminius polietileno maišelius žoleles supakuoja ir išvežioja į prekybos vietas.

„Kiek žolelių užauginam, tiek ir realizuojam, nebūna, kad užsiliktų, peraugtų ir reikėtų išmesti“, – sakė Mindaugas. Tiesa, anot jo, viskam brangstant, kainas šiek tiek teko padidinti. Pavyzdžiui, mažus čiobrelio vazonėlius „Lidl“ ir „Rimi“ parduotuvėms „Prieskonių jūra“ anksčiau tiekdavo po 1,09, o dabar tiekia po 1,20 cento.

„Nemažą pinigų sumą susimokėti tenka ir už šildymą, be to, mūsų verslas reikalauja ypač daug elektros energijos. Svarbiausia yra išgyventi žiemą, kai, norint žoleles „apgauti“, vietoj saulės lempos šiltnamyje šviečia po 16 valandų per parą. Praėjusį mėnesį išdeginom apie 18-a tūkstančių kilovatvalandžių“, – papasakojo Mindaugas. Į Žemės ūkio skyriaus vedėjos klausimą, ar verslininkai neketina pasistatyti savo saulės elektrinės, Mindaugas atsakė teigiamai.

Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas R. Paulikas pasidžiaugė, kad „Prieskonių jūra“ verta pirmosios vietos, nes tai – netradicinis, vienintelis toks ūkis rajone, o gal ir Lietuvoje.

• Rašyti komentarą (0)