Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nuomonės susikirto dėl bešeimininkių kačių

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-11-18
Kačių namelius iš po Laisvės g. Nr. 4 daugiabučio gyvenamojo namo balkonų iškėlus į kitą vietą, tarp gyventojų kilo konfliktas. „Nuo savo namo paėmė ir atitempė prie kito namo“, – konflikto esmę nusakė nepatenkinti gyventojai.

Daugiabučio gyvenamojo namo Laisvės g. Nr. 4 pašonėje buvusius kačių namelius perkėlus prie lopšelio-darželio „Žilvitis“ ir gyvenamųjų namų tvoros, tarp kaimynų kilo konfliktas: toks sprendimas nepatiko kai kuriems tos gatvės daugiabučių namų gyventojams.

Buvo po balkonais

Kadangi gyventojų nuomonės dėl prie daugiabučių besišlaistančių beglobių kačių priežiūros nesutapo, buvo kreiptasi į Savivaldybę.

Konfliktas prasidėjo, kuomet Laisvės g. Nr. 4 namo kieme buvę kačių nameliai pavasarį buvo perkelti į kitą vietą. „Tie nameliai buvo tiesiai po gyventojų langais, balkonais. Tad jie tiesiog per langą išmesdavo maisto katėms. To maisto lesti suskrisdavo gausybė kirų, – su kokia problema susidūrė gyventojai, kalbėjo to namo bendrijos pirmininkas Albertas Butenis, įvardinęs, kad situaciją pablogino ir iš Kretingos turgaus atnešamos neparduotos ar naujų namų neradusios katės. – Atnešdavo prie tų namelių ir palikdavo – kačių padaugėjo.“

Norėdami išvengti gausėjančios kačių populiacijos, to daugiabučio gyventojai išreiškė norą namelius perkelti į atokesnę vietą – su prašymu kreipėsi į Savivaldybę, kuri savo ruožtu tai ir padarė. Dabartinė vieta buvo parinkta dėl kelių priežasčių: ji tolėliau nuo turgaus ir ten yra daugiau vietos negu po žmonių balkonais.

Neapsikenčia gyvūnų išmatų

Pakeista vieta papiktino kitų namų gyventojus. „Be jokio mūsų sutikimo ėmė ir pastatė. Kur vaikams žaisti? Tos katės teršia aplinką, šunis lodina, vaikšto po mūsų daržus, iškasinėja. Savivaldybė negalėjo be gyventojų sutikimo to padaryti“, – savo nuomonę susirinkusiems valdžios atstovams išsakė Laisvė g. Nr. 8 gyvenantis Gerardas Trumpis. Kretingos rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė paaiškino, kad buvo gautas prašymas iš Laisvės g. 4-o namo gyventojų: „Ėmėmės spręsti tą problemą. Šita vieta yra valstybinėje žemėje, todėl gyventojų sutikimo nereikėjo.“

Vis dėlto naująja vieta buvo nepatenkinti ir daugiau gyventojų, todėl problemą dėl kačių teko spręsti iš naujo. „Surinkome apie 20 parašų, jeigu būtų buvę daugiau žmonių namuose, ir parašų būtų daugiau. Visas Laisvės g. 8 namas nepritarė, kad čia stovėtų kačių namai“, – kalbėjo šalia gyvenanti Zita Burbienė.

Didžiausia priežastis, kodėl gyventojai piktinasi šia situacija, – netvarkingi, jų teigimu, nameliai, kačių išmatos, išrausti daržai ir panašiai. „Mano šuo, pamatęs tas kates, jas puola, loja, nors iki tol būdavo ramus. Katinai landžioja per mano gyvatvorę, įlenda į mano kiemą, iškasa daržus, pridergia juose, nieko negaliu dorai pasodinti. Kad katinai neįlįstų į mano sklypą, užsiauginau tankią gyvatvorę. Ir ankščiau būdavo katinų, bet ne tiek daug“, – esmę atskleidė Z. Burbienė.

Kai kurie susirinkusieji tikino, kad toje pievoje lakstydavo vaikai, o dabar ten – pilna ekskrementų. „Sako, čia daugiau vietos,. Ar ten katėms vietos neužteko? Gal geriau daugiau vietos palikim žmonėms, vaikams, o ne gyvūnams. Ar jau žmogus vertės nebeturi? – klausė Zita, pridūrusi, kad ta teritorija nėra tvarkoma. – Nei žolę aplink tas būdas kas pjauna, nei lapų grėbia.“

Šeria neatlygintinai

Nenorėjusios, kad prie namo atneštų dar daugiau kačiukų iš turgaus, moterys tikino, kad jie po balkonais joms netrukdė. „Mums tie nameliai netrukdė, tačiau atsirado kitos problemos – intensyviai skraidė kirai, lesdavo maistą. Žmonės per langą, kadangi nameliai buvo iš karto po balkonais, išmesdavo maisto atliekas, po to tas kurių nesuvalgydavo gyvūnai, tekdavo surinkti. Toje vietoje vis atsirasdavo ir naujų kačiukų, todėl išreiškėme norą, kad namelius pastatytų kiek mažiau matomoje vietoje“, – kalbėjo Laisvė g. Nr. 4 gyvenanti Zita Bertašienė.

Gyventojai taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurios moterys kačių priežiūrai skiria tiek savo asmeninį laiką, tiek finansinius resursus. „Mes tų kačių nenorime, tegul tik pasiima kas nors jas. Tačiau palikti alkanų tikrai negalime. Taip pat visada sutvarkome namelius, išplauname maisto indelius“, – kodėl rūpinasi katėmis, atskleidė Z. Bertašienė. Yra kelios moterys, kurios tvarko namelius, pasirūpina, kad katinams netrūktų maisto. „Dar turėtume būti dėkingi, kad jos rūpinasi gyvūnais“, – akcentavo kita Laivės g. Nr. 4 gyvenanti Aldona Ubienė.

Kaip prie daugiabučių atsirado nameliai, gyventojai gerai nė nežino. „Ankščiau čia būdavo kartono dėžės, atrodė neestetiškai“, – sakė Laisvės g. Nr. 8 gyvenanti Daiva Jurgelevičienė, atkreipusi dėmesį, kad tokioje situacijoje nuomonių bus tiek, kiek yra gyventojų, ir rasti bendrą sutarimą – sudėtinga.

„Atsiradus nemažai kačių, Savivaldybės iniciatyva ir buvo pastatyti tie nameliai, – prisiminė A. Ubienė, paaiškinusi, kad ankščiau vienas namelis buvo prie jų namo, kitas – prie kito daugiabučio galo. – Vieną naktį kažkas slapčia jį perkėlė pas mus. Ką tie kačiukai jiems daro? Kanda, brėžia? Aš nesuprantu.“

Bešeimininkiai katinai yra surenkami ir kastruojami, katės – sterilizuojamos. „Visi buvo sugaudyti ir išvežti kastruoti, – sakė gyventojai, įvardinę, kad dabar 5 katinai yra prižiūrimi. – Jeigu atsiranda naujų, juos vėl sugaudo ir išveža iškastruoti.“

„Savivaldybė turi galimybę paimti ir kastruoti bešeimininkius katinus. Gyventojai bet kada gali kreiptis tuo klausimu“, – kaip viskas vyksta, paaiškino Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Angelė Ubartienė.

Gyventojai susitikimą užbaigė kviesdami priglausti bešeimininkes kates. „Jos yra gražios, prižiūrėtos“, – kalbėjo jie.

Dėl kačių namelių vietos kilusį konfliktą ėmėsi spręsti ir vietos valdžios atstovai, kurie išklausė abi gyventojų puses. Per susitikimą nutarta nuimti vieną iš keturių namelių, tačiau vieta – nepakeista.

Nerado geresnės vietos

Į susitikimą su gyventojai atvyko V. Turauskaitė, miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, A. Ubartienė ir Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus atstovė.

Kai kurių susirinkusiųjų manymu, kačių namelius būtų galima perkelti kur nors toliau nuo daugiabučių, tačiau specialistų teigimu, katės „prisiriša“ prie vietos, todėl tai padaryti būtų sudėtinga. „Kai vykdome priemones dėl automobilių stovėjimo, prie šių daugiabučių matome daug kačių. Perkelti į kitą vietą nebūtų tikslinga, nes katės „prisiriša“ prie vietos ir kitur jos tiesiog neitų“, – atkreipė dėmesį A. Ubartienė. Jai paantrino ir viena Laisvės g. 8-ojo namo gyventoja D. Jurgelevičienė: „Katės tikrai „prisiriša“ prie vietos.“

Kad rastų kompromisą, buvo nutarta pašalinti vieną iš keturių kačių namelių. „Ta vieta kol kas yra atokiausia nuo visų daugiabučių namų“, – apibendrino V. Turauskaitė.

Toks sprendimas, gyventojų tikinimu, – nekompromisinis. „Atvažiavo, sukiršino kaimynus, bet problemos neišsprendė. Tegul palieka du namelius vienoje vietoje, du – kitoje. Likome nusivylę“, – savo nuomonę vėliau išsakė Z. Burbienė.

Mažėja beglobių gyvūnų

Tokie kačių nameliai buvo pradėti statyti išleidus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, pagal kurį savivaldos institucijos privalo rūpintis bešeimininkiais gyvūnais.

„Kačių namelius statome ten, kur yra didesnė katinų koncentracija, nes Savivaldybė privalo pasirūpinti šeimininkų neturinčiais gyvūnais. Yra vietų, kur katinai patys susiranda sau vietą, todėl tų namelių neprireikia“, – paaiškino Kretingos miesto seniūnė.

Tokie kačių namai dar yra pastatyti Topolių mikrorajone ir prie Savivaldybės, Savanorių gatvėje. „Buvo kilę iššūkių dėl Topolių mikrorajone esančių namelių, tačiau pavyko rasti kompromisą su gyventojais ir dabar nusiskundimų nesame gavę“, – teigė G. Liobikienė.

Dėl beglobių katinų seniūnija sulaukia skambučių, tačiau jų skaičius mažėja. „Pastebėjome, kad mažėja tokių katinų. Dažniau į mus kreipiasi dėl sužeistų arba netikėtai į namus atklydusių, bet nepageidaujamų gyvūnų“, – situaciją apibendrino G. Liobikienė.

Negali surinkti

Kiekviena savivaldybė turi savo tvarką dėl beglobių kačių priežiūros. „Yra sudaromos sutartys su įmone, kuri atlieka gyvūnų kastraciją. Taip pat ir patys gyventojai gali vežti į gydyklas“, – paaiškino UAB „Nuaras“ direktorė veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė.

Tos katės, kurios gyvena lauke kolonijomis, turi būti parvežamos į tą pačią vietą ir pažymėtos kairėje ausyje vieno trečdalio pakirpimu. „Tos katės, kurios gimė, gyvena lauke ir nėra socializuotos, negali gyventi niekur kitur. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad jinai, patekusi į prieglaudą, visą dieną rėkia, darbuotojas jos pašerti negali ir ateis kokia šeima gyvūną parsinešti namo. Tai neįmanoma. Koks tada tikslas katę uždaryti į narvą? Kad numirtų iš liūdesio?“ – kodėl kačių jų tarnyba nesurenka, paaiškino J. Gustaitienė.

Kastruoti katinai ar sterilizuotos beglobės katės yra laikomos miesto saugotojomis nuo kitų beglobių kačių, todėl po operacijos privalo būti paleidžiamos į tą pačią vietą. „Tokia pati kolonija dažniausiai atsistato per metus ar dvejus, todėl net ir išnaikinus visas kates, jų kolonijos atsikurtų“, – tikino veterinarijos gydytoja.

Kačių kolonijos tam tikroje vietoje atsiranda dėl natūralių arba dirbtinių maisto šaltinių. Natūralūs – paukščiai, pelės ir panašiai. Dirbtiniai – šiukšliadėžės, žmonių atnešamas maistas. „Vienas ar kitas faktorius, o dažniausiai abu, ir turi įtakos, kad toje vietoje yra kačių“, – sakė J. Gustaitienė.

Kastruoti arba sterilizuoti bešeimininkius gyvūnus tenka dažnai. „Kastruojame, sterilizuojame be sustojimo. Dabar, kai man skambinate, ekipažas atvežė bent 10 beglobių kačių“, – situaciją iliustravo veterinarijos gydytoja.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas