|
|
|
Lietuvoje įgyvendinti projektai tautiečius iš JAV įkvepia veikti toliau
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje už pagalbą įrengiant modernias erdves specialiųjų poreikių vaikams ir suteiktą galimybę jiems sparčiau integruotis į ugdymo programas rajono meras Antanas Kalnius padėkos raštus įteikė JAV lietuvių organizacijos „Saulutė“ vadovei Dainai Siliūnienei ir paramos projektuose talkinančiam kraštiečiui Artūrui Žiliui. Suartino bendri projektai Iš Kretingos rajono kilęs apie 20 metų Čikagoje gyvenantis A. Žilys – tarptautinės amerikiečių kompanijos, dirbančios su dideliais prekybos centrais, viceprezidentas. Ši kompanija yra įsteigusi filialus kitose šalyse, tarp jų Lietuvoje, iš viso į Amerikos rinką yra padėjusi įsitvirtinti 7 tūkstančiams stambių parduotuvių. „Saulutės“ projektai – viena iš daugelio savanoriškų A. Žilio veiklų. „Ji man mieliausia, nes realiai galiu matyti rezultatus, kaip įmanoma pagerinti specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymosi sąlygas, pakeisti jų ateitį“, – atviravo kraštietis. Visuomeniniais pagrindais 12 metų jis vadovavo daugiau kaip 40 tautiečių organizacijų vienijančiam, tikslą išlaikyti lietuvybę turinčiam Lemonto Pasaulio lietuvių centrui. Būtent čia bendros idėjos juos ir suvedė su D. Siliūniene. „Bet Artūrą aš pažinojau dar seniau – su mano vyru Donatu jie žaidė krepšinį“, – juokėsi Daina. „Saulutės“ vadovės pareigas prieš dvejus metus ji perėmė iš savo mamos Indrės Tijūnėlienės, todėl puikiai žino šios organizacijos ištakas nuo pat 1993-ųjų, kai JAV pirmiausia buvo įsteigtas Lietuvos vaikų globos komitetas „Saulutė“. „Prieš tai mano mama, visa širdimi kovotoja už Lietuvos nepriklausomybę, buvo aplankiusi daugiau kaip 50 Lietuvos vaikų globos namų, o įkūrus komitetą, kurio tikslas buvo rinkti geradarių aukas ir remti vargingai gyvenančius lietuviukus, skatinti jų integravimą į visuomenę, tapo jo pirmininke“, – pasakojo A. Siliūnienė.
Į Lietuvą – per 4 mln. dolerių Anot pašnekovės, I. Tijūnėlienė stengėsi nerinkti aukų iš tų Amerikos geradarių, kurie jau ir taip aukoja lietuviškoms mokykloms, skautams, ateitininkams, bet ieškojo kitų šaltinių – kreipdavosi į vietinius amerikiečius, tarp jų – į politikus, netgi rado būdą pasitelkti NBA žaidėjus, kurie yra vieni geriausiai apmokamų sportininkų pagal metines algas visame pasaulyje. Beje, tuo metu į šią profesionalią Šiaurės Amerikos lygą žaisti buvo atvykęs ir pirmasis iš buvusios Sovietų Sąjungos bei vienas pirmųjų europiečių Šarūnas Marčiulionis. Taip pat buvo rengiami labdaros pokyliai, koncertai – be kitų žinomų atlikėjų, yra koncertavęs ir maestro Vytautas Kernagis, ir operos dainininkas Vytautas Juozapaitis. „Saulutės“ organizacija subūrė apie 30 narių, aktyviausių yra apie 10. Pasak D. Siliūnienės, iki šių metų liepos Lietuvą iš viso yra pasiekę daugiau, kaip 4 milijonai dolerių paramos. „Įsivaizduokit, kad šios aukos – ne po 100 ar po 50 dolerių. Eiliniai žmonės aukoja kas kiek gali – vieni po 5, kiti po 10 dolerių“, – kalbėjo organizacijos vadovė. Jos žodžiais, veiklos pobūdis per laiką nuo „Saulutės“ įsikūrimo pasikeitė. Dabar, kai į mokyklos bendrojo ugdymo sistemą siekiama integruoti vaikus, nepaisant jų specialiųjų poreikių, organizacija dirba su konkrečiais projektais, kad parama galėtų naudotis kuo daugiau ugdytinių ir kuo ilgiau. „Aš esu dirbusi mokyklos administracijoje, žinau, kaip sudėtinga lavintis specialiųjų poreikių turintiems ugdytiniams. Mano pačios vaikams kažkada reikėjo logopedo pagalbos. Čiupom problemą taisyti nuo pat mažų dienų, ir štai dabar vienas yra inžinierius, kita – advokatė“, – atviravo D. Siliūnienė, pridūrusi, kaip svarbu tėvams ir pedagogams nepraleisti galimybės. Žinia kaip dovana „Saulutės“ organizacija lėšomis prisidėjo, kad trijose Kretingos rajono mokyklose – Jurgio Pabrėžos universitetinėje, Darbėnų ir Salantų gimnazijose – būtų įrengti sensoriniai kabinetai, skirti mokyklų bendruomenių emocinei savijautai pagerinti, o Marijos Tiškevičiūtės mokyklos patalpose Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje duris atvėrė spec. pedagogo logopedo kabinetas. „Kai pernai prieš Kalėdas paskambino meras ir pranešė, kad galim rašyti projektą ir kad iš Amerikos kabinetui įsteigti gausim 15 tūkstančių eurų, nesitvėrėm džiaugsmu, tai buvo kaip didžiulė kalėdinė dovana“, – prisiminė daugiausiai rajone spec. poreikių vaikų turinčios Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorė Ieva Rukšienė. Prisidėjusi savo 2 tūkst. eurų, mokykla susiremontavo patalpas, padalijo jas į ugdomąją ir poilsio zonas, iš gautų paramos pinigų nusipirko interaktyvų ekraną, individualius kompiuterius, kitų modernių brangiai kainuojančių, bet vaikams labai reikalingų priemonių. Šiame kabinete užsiėmimai vyksta 14-ai ugdytinių, kuriems reikia spec. pedagogo pagalbos. „Laimingi ir vaikai, ir mokytoja. Iš to kabineto jie nenori išeiti“, – juokėsi I. Rukšienė. Sudėtingesnės būklės vaikai įkurdinti šalia gimnazijos esančiame kitame Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pastate, jiems ten įrengtos specialios lavinimo klasės.
Reikia ir norėti Projektų atranka, įgyvendinimu ir priežiūra rūpinasi A. Žilys. Jis suranda kontaktus, bendrauja su savivaldybių administracijomis, ugdymo įstaigų vadovais. Svečiai kretingiškių teiravosi, kokioms dar Kretingos ir aplinkinių rajonų mokykloms paramą „Saulutės“ organizacija galėtų pasiūlyti ateityje, teigė, kad, be kita ko, labai svarbu, kad neabejingi būtų ir rekomenduojamų ugdymo įstaigų vadovai, norėtų dalyvauti projektuose. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys prašė dėmesio nesutelkti vien į mažas kaimo mokyklas, nes ir didesnėse ugdosi daugiau specialiųjų poreikių vaikų negu iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. „Mūsų gimnazijoje iš viso – apie 500 mokinių, pagal oficialią statistiką su spec. poreikiais –12, tačiau, kai su Pedagoginės psichologinės tarnybos atstovais įeini į klases, pamatai, kad skaičius gerokai didesnis“, – kalbėjo jis. Jeigu ne iš „Saulutės“ organizacijos gauta 11 tūkst. eurų parama, sensorinį kabinetą ši gimnazija būtų galėjusi įsisteigti nebent po kokių trejų metų, nes, anot direktoriaus, tokios pinigų sumos vienu sykiu tam „mesti“ galimybės nėra, juolab kad 8 tūkst. eurų reikėjo prisidėti ir patiems. Daugiausiai kainavo kompiuterinės technologijos, sensorinės priemonės. „Čia grupei ugdytinių organizuojama dailės terapija, ateina pailsėti ne tik mokiniai, bet ir mokytojai“, – sakė K. Trakšelys. Be to, šiame kabinete bus įrengta ir nuolatinė darbo vieta mokyklos psichologui. Atsipalaiduoti – į „Austutę“ Permainomis džiaugiasi ir Darbėnų gimnazijos, kurioje iš viso taip pat ugdomi beveik 500 mažų ir vyresnių vaikų, bendruomenė. Didelių spec. poreikių turinčių ugdytinių šiemet čia 13, lengvesnių – per 50. Šiai gimnazijai dviem kabinetams įrengti organizacija „Saulutė“ skyrė 21 tūkst. Eur. „Tie kabinetai – skiriasi nuo kitų mūsų mokykloje – su SMART ekranu, su lengvai transformuojamais baldais... Vaikams ypač įdomu, rėmėjų pageidavimu, anapilin išėjusios aktyvios Amerikos lietuvių bendruomenės narės profesorės garbei pavadintame „Austutės“ kambarėlyje, kur yra bėgimo takelis, kuriuo gali naudotis judėjimo negalę turintieji, yra erdvė „nuleisti garą“ elgesio ir emocijų sutrikimą turintiems. Geras paskatinimas atlikti užduotis – tai, kad po to vaikai gali atbėgti į „Austutės“ kambarėlį ir užsidėti virtualios realybės akinius, leidžiančius tarsi persikelti į kitą aplinką, atsipalaiduoti“, – papasakojo šios gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Mero A. Kalniaus žodžiais, iš tiesų – ne pastato dydis, ne ugdytinių skaičius, įgyvendinant tokius projektus, svarbiausia, o kad yra pedagogų, nuoširdžiai dirbančių su vaikais, kuriems sekasi sunkiau negu kitiems bendraamžiams. Įtraukusis ugdymas tuo pačiu – didelis palengvinimas tėvams, kai jų vaikai mokosi bendrauti, tampa savarankiškesni, drąsesni.
|
|
