|
|
|
Ar galima nubausti asmenį už tai, kad jis viešoje vietoje palieka nuodų gyvūnams?
Vėstant orams benamiams gyvūnams tampa vis sunkiau susirasti maisto, dėl ko jie dažniau pradeda lankytis gyventojų kiemuose, tikėdamiesi būti pamaitinti. Deja, nemažai žmonių ne tik nesidžiaugia, bet netgi piktinasi benamių gyvūnų draugija. Tokiems žmonėms dažnai susierzinimą kelia ir aplink gyvenamuosius namus, parkuose ar kitose viešose vietose vedžiojami naminiai augintiniai. Neapsikęsdami gyvūnų savo akiratyje, kai kurie piktavaliai imasi nuodingų medžiagų, pašarų ar maisto su pridėtiniais nuodais mėtymo. Kokios atsakomybės gali sulaukti gyvūnų nuodytojai, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė advokatė Lina Alksnienė: – Gyvūnų nuodijimas yra ne tik pavojinga, bet ir apgaulinga veika, nes dažniausiai ji yra nepastebima. Tai, kad gyvūnas yra apnuodytas, galima įtarti iš pasireiškusių simptomų, tačiau šis faktas patvirtinamas tik atlikus atitinkamus tyrimus. Gyvūno apnuodijimo atveju kiekviena minutė yra svarbi, todėl pastebėjus neįprastus simptomus, gyvūno savininkas ar laikytojas privalo nedelsiant kreiptis į veterinarijos įstaigą tam, kad kuo greičiau būtų ne tik nustatyta tinkama diagnozė, bet ir paskirtas reikalingas gydymas. Kai randamas jau nugaišęs gyvūnas, esant įtarimams, kad jis galėjo būti nunuodytas, vis tiek rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad šis atliktų autopsiją ir nustatytų jo nugaišimo priežastį. Tik kompetentingo specialisto konstatuotas gyvūno apnuodijimo faktas gali būti pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Nuodijimas gali sukelti ne tik gyvūno žūtį, bet ir sužaloti jo sveikatą, todėl nepriklausomai nuo kilusių padarinių, gyvūno nuodijimas neabejotinai laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Lietuvos Respublikos teisės aktai už tokios veikos padarymą numato dviejų rūšių atsakomybę: administracinę ir baudžiamąją. Be to, jeigu apnuodijus gyvūną, jo savininkui ar laikytojui sukeliama turtinė ir (ar) neturtinė žala, tą padariusiam asmeniui gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti turtinę ir (arba) neturtinę žalą. Jeigu gyvūną apnuodijus šis nežūsta ar nėra suluošinamas, tuomet tai padaręs asmuo gali būti baudžiamas administracine tvarka. Administracinei atsakomybei kilti pakanka vien gyvūno apnuodijimo fakto ir nėra būtina, kad dėl to kiltų kokie nors padariniai pačiam gyvūnui. Taip yra todėl, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu įstatymų leidėjas laiko ir veiksmus, kurie kelia pavojų tiek gyvūno sveikatai, tiek jo gyvybei, taip pat tuos, dėl kurių gyvūnas jaučia kančią ar skausmą. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad asmuo, žiauriai elgęsis su gyvūnu, gali būti baudžiamas bauda nuo 150 iki 2 tūkst. eurų, o kai dėl žiauraus elgesio gyvūnui grėsė žūtis ar suluošinimas – bauda nuo 900 iki 3 tūkst. 200 eurų.
Baudžiamoji atsakomybė yra griežtesnė už administracinę, todėl ji taikoma tik kilus apnuodijimo padariniams – gyvūno žūčiai ar suluošinimui. Gyvūno suluošinimu laikomi veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai. Bet kurio iš šių padarinių, sąlygotų apnuodijimo fakto, atsiradimas sudaro pagrindą pripažinti asmenį kaltu įvykdžius Baudžiamajame kodekse numatytą žiauraus elgesio su gyvūnu nusikalstamą veiką, už kurią asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Paaiškėjus, jog gyvūno nuodytojas yra jo paties savininkas ar laikytojas, be aukščiau nurodytų administracinių nuobaudų ir bausmių, iš tokio gyvūno savininko ar laikytojo, kuris žiauriai elgiasi su savo gyvūnu, Administracinių nusižengimų kodekso ar Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka gyvūnas gali būti konfiskuojamas. Gyvūnas konfiskuojamas tik tuomet, kai dėl to priimamas ir įsiteisėja teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas. Tačiau dar iki sprendimo priėmimo savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi teisę paimti gyvūną. Tokiais atvejais gyvūnas perduodamas gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui. Svarbu, kad pripažintas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais asmuo privalo atlyginti ir gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar nugaišusio gyvūno tvarkymo išlaidas. Nors įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teisinę atsakomybę už gyvūnų nuodijimą, tačiau surasti bei nubausti gyvūnų nuodytoją nėra paprasta užduotis. Nuodai ar užnuodytas maistas ar pašaras dažniausiai išmėtomi tamsiu paros metu, niekam nematant, todėl vėliau surasti kaltininką, jeigu teritorija nefilmuojama ar nesant liudytojų, mačiusių įtartiną asmenį, tampa sunku. Nepaisant to, nereikėtų laikytis nuomonės, kad kalto asmens neturėtų būti ieškoma ar kad nereikėtų imtis prevencinių priemonių tiek gyvūno apnuodijimui išvengti, tiek atsakingam asmeniui surasti. Visais atvejais apie gyvūnų nuodijimą būtina informuoti policiją, kuri atliks būtinus veiksmus. Gyvūnų apnuodijimo atvejais reikšmingais tampa liudytojų parodymai, vaizdo kamerų įrašai. Būtent pastaroji priemonė turėtų būti naudojama ir atgrasymo tikslu, nes natūralu, kad filmuojamoje teritorijoje retas kuris ryžtasi daryti teisės pažeidimus. Taigi už gyvūnų nuodijimą, priklausomai nuo kilusių pasekmių, kaltam asmeniui gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, o jeigu šiais veiksmais apnuodyto gyvūno savininkui ar laikytojui sukeliama turtinė ir (arba) neturtinė žala – ir civilinė atsakomybė. Tačiau įstatymų leidėjo įtvirtintos galimybės nubausti už gyvūno nuodijimą kaltą asmenį bei nukentėjusio asmens galimybės iš jo prisiteisti turtinę ir (arba) neturtinę žalą, gali būti realizuotos tik nustačius gyvūno nuodytojo tapatybę. Nors tai padaryti ne visais atvejais yra lengva, tačiau įdėjus pastangų kalti asmenys neretai surandami ir sulaukia atsakomybės teisės aktų nustatyta tvarka.
|
|
