Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Negali gyventi be meno

  • Edita KALNIENĖ
  • Smiltys
  • 2022-10-14
Jaunoji menininkė Verdenė Monika Valkiūnaitė tapydama žaidžia ne tik įvairia technika, bet ir ryškiomis spalvomis.

Jaunuosius rašytojus ir dailininkus suburiantį festivalį „Literatūrinės slinktys“, kaip ir kasmet, vainikavo jaunųjų menininkų kūrybos rinkinys. Penkiose jo knygelėse – jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūriniai. Viena dailininkių – kretingiškė 28-erių Verdenė Monika Valkiūnaitė.

Norėtų surengti parodą

Dailininkė specialiai šiam rinkiniui iliustracijų nekūrė – pasidalino anksčiau sukurtais darbais. Knygelėje publikuojamos 4 iliustracijos: lino raižinys, „Dangaus pelės“, piešinys flomasteriu iš vaisių-daržovių dienoraščio, Ukrainai skirta „Vasario 26 d. interpretacija karo prieš Ukrainą tema“ ir tušu pieštas darbas iš ciklo „Savana“.

„Man niekada nebuvo svetima literatūra ir jos žanrai. Kada nors svajoju iliustruoti tikrą knygą. Knygų iliustravimas apskritai yra kita taikomosios grafikos rūšis, kurią norėčiau apčiuopti iš arčiau“, – savo svajones atskleidė V. M. Valkiūnaitė.

Dailininkė yra dalyvavusi ne vienoje grupinėje parodoje įvairiuose šalies miestuose, užsienyje, taip pat surengė ir personalinių parodų. „Keturis darbus esu eksponavusi Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje. Turiu planų surengti ir didesnę parodą Kretingoje“, – kalbėjo mergina.

Pranciškonų gimnaziją baigusi kretingiškė tapė dar iki mokydamasi Vilniaus dailės akademijoje (VDA). „Čia supratau, kad į naująsias medijas einu būtent per tapybą, suvokiau, o ir ne kartą sulaukiau dėstytojų komentarų, kad esu „tipiška tapytoja“, – apie save pasakojo Verdenė Monika, pridūrusi, kad būtent tapyba jai leidžia laisvai kvėpuoti, pasipasakoti, išsidėlioti, ji veikia tarsi terapija. – Nežinau, kiek pati pasirinkau meną, kiek labiau negaliu be jo gyventi, be indvidualios raiškos vizualiojo meno medijomis. Kitaip tiesiog krentu į duobę, iš kurios kitaip nepavyksta išlipti.“

Stiliaus paieškos

Iki šių metų, dalininkės teigimu, neskaitant eskizų spektakliams ir knygoms, jos paveiksluose sunkiai buvo įmanoma atrasti aiškų naratyvą ar veikėją, daugiausiai dominavo formos ir spalvos: „Balansavau tarp visiškų abstrakcijų ir abstrakcjų su numanomu, dėl to aiškesniu, figūratyvu. Šiuo metu tapomame cikle galima rasti aiškų veikėją, aiški net ir tematika. Kol kas nenoriu atskleisti, kokia – tikiuosi surengti parodą. Tada ir bus matyti.“

Eskizų savo darbams menininkė nepiešia: „Man patinka atrasti vietoje, išgirsti, ką šita konkreti drobė norėtų ant savęs nešioti. Beveik misticizmas, bet toks mano kūrybinis procesas.“

Kūrėjai, jų kūriniai, stilius nuolat keičiasi, dažnai išlieka tik braižas, o pati tematika priklauso nuo asmeninio gyvenimo vingių ir sankryžų. „Stilių iki šiol dar gryninu. Jis labai žaidybiškas, spalvingas, nerimtas, margas.

Kūryba nepretenduojanti į rimtumą, vaikiška. Bet, jeigu kalbame apie scenografiją, čia pranyksta žaismingumas, o emociją ir piešimo stilių diktuoja pjesė arba komanda, su kuria dirbu“, – savo stilių įvardijo dailininkė.

Naudoja skirtingas technikas

Kretingiškė daugiausia tapo aliejiniai dažais, nors nevengia ir akrilo, tušo, sausų ir aliejinių pastelių, neseniai atrado lino raižinius, flomasterius su markeriais.

Aliejinius dažus ji naudoja tapydama ant drobės, skiedžia linų sėmenų aliejumi arba terpentinu. „Džiūva ilgai, tačiau pigmento ryškumas ir tekstūrų, sluoksnių galimybės su jokia kita technika negalima sulyginti“, – paaiškino Verdenė Monika.

Akrilinius dažus daugiausiai naudoja tapydama ar eskizuodama ant popieriaus – skiedžia vandeniu, maišo su kitomis technikomis. Lino raižiniai – raižomi ant linoleumo ir spaudžiami staklėmis arba šaukštu ant popieriaus. „Galima įvairiai miksuoti, maišyti, spausti ne vieną kartą“, – tikino dailininkė.

Dažniausiai V. M. Valkiūnaitė renkasi ryškias, gaivias, „nelietuviškas“ spalvas, nevengia pastelinių: „Spalvų pasirinkimas priklauso nuo bazinės kūrinio nuotaikos, kiek noriu kontrasto ir žaismo jame.“

Studijavo scenografiją

Skuode gimusi, bet Kretingoje užaugusi mergina Vilniaus dailės akademijoje baigė scenografijos specialybę, po to tęsė magistro studijas. „Jas baigiau tik 2021 m. Buvau akademinėse atostogose, kadangi per karantiną surinkti komandą baigiamojo darbo filmavimui, neturint patalpų ar leidimo jomis naudotis, buvo per sudėtinga“, – sakė V. M. Valkiūnaitė. Taip pat 2019 metais Vilniaus universitete ji apsigynė dailės pedagogikos kvalifikaciją.

Studijuoti scenografiją kretingiškė nusprendė atsitiktinai – sutikusi šią specialybę studijuojančią merginą. „Man sakė „tik nestok į scenografiją“, žinoma, kad ėmiau ir stojau, didžiai nustebusi buvau tik, kad įstojau. Tiesa, per scenografijos stojamuosius pirmą dieną įžengusi į pastatą, kuriame po to praleidau beveik septynerius metus, iškart supratau, kad čia – mano vieta, tokį aiškų namų jausmą po to vargiai kur patyriau“, – studijų pradžią prisiminė dailininkė.

Per studijas mergina sužinojo daugybę dalykų, apie kuriuos ankščiau nenutuokė. „Pirmą kartą rimtai mokiausi valdyti akvarelę, tapybos aliejumi, ieškojau savo raiškos, lygiai taip pat išmokau piešiant valdyti skirtingas medijas, eskizuoti, nuolat dirbti, derinti skirtingas medžiagas ir proporcijas maketuose. Sužinojau ir pamačiau labai daug įvairaus teatro, pamilau lėlių teatrą, susipažinau su nuostabiais, be galo kūrybingais ir šviesiais, kartais labai įdomiais žmonėmis. Dalyvavau pirmuosiuose filmavimuose, pastačiau pirmą spektaklį, suengiau pirmą personalinę tapybos parodą galerijoje“, – vardino Verdenė Monika.

---

Parodos, kuriose eksponuoti Verdenės Monikos Valkiūnaitės darbai:

GRUPINĖS PARODOS

*„Prie durų“. Kuršių Nerijos istorijos muziejus, Nida, 2015;

*„Orkestro repeticija“. Galerija „Kalnas“ , Vilnius, 2015;

*„Be pavadinimo“. Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedros parodų erdvė, Vilnius, 2016;

*„Be pavadinimo“, Balstogės lėlių teatras, Balstogė, Lenkija, 2017;

*„Įtampos“. Menų spaustuvės kavinė, Vilnius, 2018;

*„Erdvės iliuzija“. Kuršių Nerijos istorijos muziejus, Nida, 2018;

* „Be pavadinimo“ (Instaliacija). Balstogės lėlių teatras, Balstogė, Lenkija, 2018;

*„Be pavadinimo“. Kretingos katalikų bažnyčios galerija, 2018;

*grupinė paroda festivalyje „IŠKROVOS“, Panevėžys, 2021;

*grafikos darbų paroda Kultūros naktyje „GrafikOUT“, Menų celės, Vilnius, 2021;

*paroda festivalyje „IŠKROVOS FEST“, Panevėžys, 2022 ;

*„Literatūrinių slinkčių“ konkurse atrinktų dailininkų paroda. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, 2022;

*„Literatūrinių slinkčių“ konkurse atrinktų dailininkų paroda. Tauragės kultūros centras, 2022;

*kostiumo paroda „I can fly“ „Die Angewandte“. Parodų erdvė Vienoje, Austrija, 2018;

*magistrantų paroda „Planas yra viskas – planas yra niekas“. VDA galerija „Titanikas“, Vilnius, 2021.

PERSONALINĖS PARODOS

*tapybos paroda „Plokštumos (po gorilų išėjimo)“. VDA galerija „Akademija“, Vilnius, 2020;

*tapybos paroda „Plokštumos (po gorilų išėjimo)“. VDA biblioteka, Vilnius, 2020–2021.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas