|
|
|
Prezidentui išklojo rūpesčius ir asmenines bėdas
Darbo vizito Klaipėdos regione dienos pabaigoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pageidavo susitikti su Kretingos visuomene: susitikimas viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, į kurį jis atvyko lydimas Seimo nario Antano Vinkaus, žmonos Dianos Nausėdienės ir patarėjų, vietoj vienos planuotos valandos užtruko dvi ir nusitęsė ligi vakaro. Kretingiškiai išsakė Prezidentui įvairias jiems rūpimas problemas – nuo visuotinių iki asmeninių. Skaičiuoti ne plotus, o rezultatus Susitikime daug diskutuota apie vykstančias ir dar vyksiančias švietimo reformas – mokyklų pertvarkos jas optimizuojant, jungiant klases, dėl prastų valstybinių egzaminų rezultatų. Kretingiškiai teiravosi Prezidento nuomonės dėl jų sprendimo. Šalies vadovas akcentavo: „Rengiant bet kokią reformą, būtina galvoti, dėl ko ji daroma. Svarbu ne tik skaičiuoti mokinius ir klasių plotus, bet – kokybės rezultatus. Būtina, kad ir nedidelių miestelių vaikai nesustotų ties vidurinio išsilavinimo riba, bet turėtų šansą pasiekti aukštąjį mokslą. Lankydamasis mažose mokyklose, klausiu vaikų – ką žadate veikti, pabaigę mokyklą. Net sudrebu, kai atsako: būsiu pašalpininkas, nes mano senelis gaudavo pašalpą, dabar tėvas gauna.“ Jis tęsė mintį: „Žmonės kalė mus prie sienos dėl to, kad per anksti nusprendėme pradėti privalomąjį ikimokyklinį vaikų ugdymą – nuo 2-jų metų amžiaus, nes neva taip atimsime iš vaikų vaikystę. Tačiau yra Europos valstybių, kurios ikimokyklinį ugdymą pradeda labai anksti. Mokymas ir išsilavinimas Lietuvoje turėtų būti visiems lygiavertis. Aš pats studijuoti į Vilniaus universitetą atvykau iš Klaipėdos, ir mačiau, kad vilniečiai jau tuomet būdavo parengti gerokai stipriau negu kiti, nors aš nebuvau iš mažo miestelio.“
Problema – emigracija į didmiesčius Prezidentas taip pat pastebėjo, kad akivaizdus šio laikmečio reiškinys yra ne masinė emigracija iš valstybės, o – valstybės viduje, kai jaunimas, pabaigęs mokyklas, išvyksta į didmiesčius ir nebenori grįžti. „Todėl mažesniuose miestuose, kaimuose ir uždaromos mokyklos, nes nebėra kam jose mokytis. Mes nenaikiname mokyklų – jas išsaugome sujungiant. Buvau vienoje Lietuvos mokyklų: mokytojai į susitikimą sukvietė visus mokinius – jų buvo apie 50 nuo I iki VIII klasės. Galvoju, kaip su jais kalbėti: jeigu kaip su dideliais, pirmokai krapštys nosis, jeigu kaip su mažais, didieji stebėsis. Jungtinės klasės yra iš bėdos sukurtas mūsų šalies konstruktas, Vakarų šalių mokyklose tokios nė neegzistuoja“, – tikino šalies vadovas. Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pastebėjo, kad vykstančios reformos yra gerai, nes tai – ne revoliucijos, o evoliucijos būdas, tačiau ją neramino, ar spės joms pasirengti ir ar bus skirta valstybės lėšų savivaldybėms. Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė neslėpė, kad lėšų stigs, nes Europos Sąjunga Lietuvos švietimo pertvarkai numatė skirti 78 mln. Eur, tačiau ši suma esanti per menka. Patyčioms neturi likti vietos Į mokinių paklausimą apie prastus praėjusių mokslo metų šalies abiturientų valstybinius matematikos egzaminų rezultatus įžvelgta mokytojų trūkumo visoje šalyje, adekvataus jų atlyginimo nebuvimo problema. „Vidutinis mokytojo amžius sparčiai žengia žemiau 50-ties. Jeigu mokytojo profesijos nepaversime prestižine ir neskatinsime jaunų žmonių pasirinkti ją, tuoj tragiškai stokosime mokytojų ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose“, – akcentavo J. Karpavičienė. Kretingiškei Justei Stonkutei uždavus klausimą, kaip reikėtų išgyvendinti patyčias mokyklose ir visuomenėje, Prezidentas G. Nausėda į tai reagavo itin jautriai: „Ligi šiol ir aš jaučiu sąžinės kaltę, kad savo laiku nedariau nieko, kai buvo tyčiojamasi iš klasės draugo. Patyčios – itin jautri tema, jeigu norėtumėte, atvykčiau į bet kurią mokyklą diskutuoti, tik duokite kontaktus. Visi – ir pedagogai, ir politikai, ir kultūros veikėjai – šiandieną turime kalbėti apie tai, nes patyčioms mūsų visuomenėje neturi būti vietos.“ Pasiūlė „perpilti itališko kraujo“ Salėje nuvilnijo smagaus juoko banga, kai sporto entuziastas rajono politikas Juozas Mažeika, po nesėkmingai pasibaigusių Lietuvos krepšinio rinktinės varžybų Europos čempionate kreipėsi į Prezidentą su prašymu: „Ekscelencija, nepaisant nesėkmės, mes didžiuojamės savo krepšinio komanda, bet gal galėtumėte susitikti ir įkvėpti jiems kovingumo dvasios, kokios turi italai, reikėtų į šaltą mūsiškių kraują „perpilti itališko kraujo“. Negalima taip anksti pasitraukti iš tokio prestižinio čempionato.“ Iš Prezidento reakcijos buvo juntama, kad jis taip pat – krepšinio entuziastas, nepaisant vyrų rinktinės nesėkmės, jis prisiminė jaunimo pasiekimus Europos čempionatuose ir Lietuvą vadino krepšinio kraštu. Kretingiškiai Prezidentui išsakė ir savo asmenines problemas dėl žemės nuosavybės, iškeldinimo iš socialinio būsto, saulės elektrinių įrengimo ir kt., – į jas buvo pažadėta įsigilinti ir atsakyti, perdavus patarėjams. Apsikeitė dovanomis – dėkingumo ženklais Prezidentą susitikime lydėjusi žmona Diana Nausėdienė pasidžiaugė stipria Kretingos rajono bendruomene, iškeliančia rimtas problemas: „Dauguma jų yra kompleksinės ir sudėtingos. Mums visiems reikia susitelkimo ir judėjimo ta pačia linkme, kad pasiektume bendrus tikslus. Svarbu girdėti vienas kitą. Kartu įveikėme nelengvus laikmečio iššūkius, tik išsikapstėme iš pandemijos, kyla nauji ekonominiai sunkumai. Tačiau esame stiprūs ir pajėgūs išgyventi ir darniai statyti savo valstybę“, – akcentavo pirmoji šalies ponia. Susitikimo pabaigoje Prezidentas prisipažino, kad nėra taip paprasta tiesiogiai susitikti su žmonėmis: „Nuo rinkimų kampanijos nebebuvau susitikęs su Kretingos žmonėmis, tad jaučiau pareigą tai padaryti. Man džiugu, kad jūsų bendruomenė myli savo miestą, jo istoriją. Nes negalime mylėti savo tėviškės, nemylėdami savojo krašto. Čia, Žemaitijoje, matau kietą stuburą turinčius žmones, nebijančius išsakyti problemas tiesiai šviesiai, nes mes, politikai, dažnai esame įpratę „muilinti akis“. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius taip pat pasidžiaugė, kad kretingiškiai drąsiai išsakė problemas, ir kaip padėką Prezidentui už viešnagę Kretingoje įteikė Draugystės ikoną, o šis kaip dėkingumo ženklą – LR vėliavą, kurią nuspręsta palikti bibliotekoje greta jai Prezidento dovanotos Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
|
|
