Po skaudžios avarijos – atgiję pamąstymai apie eismo saugumą

Lazdininkuose (Kretingos r.) įvykusios avarijos, kai įsirėžusi į tuščią kuro cisterną vilkusį krovininį automobilį užsidegė priešpriešiais važiavusi „Mazda“, ir liepsnose žuvo ją vairavęs 22-jų vyras, abejingų nepaliko. Ši vietinius gyventojus sukrėtusi svetimų žmonių nelaimė iš naujo privertė imtis žygių ir dėl savo pačių saugumo.

Po kaktomušos su vilkiku iš „Mazdos“ liko nuolaužos ir nuodėguliai, bet baisiausia, kad liepsnose žuvo ją vairavęs jaunas žmogus.

Kaltina didelį greitį

Nors, kaip patikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė, iš Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų oficialių ekspertų išvadų kol kas negauta, vieni lazdininkiečiai svarsto, kad galbūt jaunas vairuotojas užsižiūrėjo į mobilųjį telefoną, o kiti neabejoja, kad dėl mirtinos avarijos kaltas greitis. Juolab kad prieš įvykstant nelaimei, tą mašiną kai kurie liudininkai matė nuo Joskaudų pusės parlekiančią Darbėnų link. Vos po kelių minučių ir driokstelėjo baisus garsas – sako, toks, tarsi būtų sprogęs dujų balionas. Bemat pliūptelėjo ir liepsnos, ir dūmai pakilo.

„Ir iš čia pat, ir iš greta esančių gatvių puolėme žiūrėti, kas kaime darosi. Kol atvažiuos tarnybos, bandėme gesinti. Keturbučio namo gyventojai pro langą išsitempė „šlangą“ ir pylė vandenį, kita kaimynė, nors ligota, kiek pajėgė, vandenį kibirais vilko... Visai arti mašinos prieiti nebuvo įmanoma – toks karštis tvoskė“, – apie rugpjūčio 29-osios įvykį pasakojo seniūnaitė Rima Dobravolskienė.

Kai atvyko ugniagesių-gelbėtojų pajėgos, anot pašnekovės, „Mazda“ visa jau buvo apimta ugnies. Tik užgesinus ir panaudojus hidraulinę įrangą, vairuotojas buvo ištrauktas, bet jau negyvas. Nors degė ir vilkiko priekis, jį vairavęs 39-erių vyras iš kabinos spėjo iššokti ir nenukentėjo.

„Tas žmogus, vairavęs krovininę mašiną, kilo į kalną, jis tai tikrai neišvystė greičio, ko nepasakysi apie priešpriešiais išdygusią lengvąją. Bet nieko keisto – ne pirmas kartas, kai jaunimas taip laksto, taisyklės jam neegzistuoja. Proto tokiems nei šaukštu, nei samčiu neįkrėsi. Jeigu nebus imtasi priemonių, tai tokių avarijų čia bus ir bus. Mes baiminamės dėl gatvių pakraščiais vaikštančių arba dviračiais važiuojančių pėsčiųjų, ypač vaikų“, – susijaudinimo neslėpė Lazdininkų seniūnaitė.

Bet Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius mano, kad pokyčiai pirmiausia turi įvykti žmonių galvose – kiekvienas turim suvokti, kad esam atsakingi už savo veiksmus ir už šalia esančių žmonių gyvybes.

„Kodėl, kai mato stovint policijos pareigūną, nei ištisinę linija kuris nors kerta, nei greitį viršija, pėsčiuosius per perėją tvarkingai praleidžia? O, kai pareigūno nėra, pastebėkit, kas darosi... Kai kiekvienas suprasim, kad esam atsakingi, tai nebereikės reikalauti kuo daugiau policijos ekipažų gatvėse, pastatyti kuo daugiau kelio ženklų ar greitį ribojančių kalnelių“, – įsitikinęs T. Mikelkevičius.

Dėl „kalnelių“ kartą jau kreipėsi

Dar 2021-aisiais lazdininkiečiai buvo surinkę daugiau kaip 50 parašų ir kreipęsi į rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisiją su prašymu, be kai kurių kelio ženklų, įrengti ir greitį slopinančius kalnelius. Gyvenvietėje yra trys pagrindinės gatvės: Naujo Gyvenimo, Gintaro ir Joskaudų, eismas – intensyvus, ypač vasarą pravažiuojančiųjų daug, nes kaimas įsikūręs tarp Palangos, Šventosios ir Darbėnų.

Seniūnaitės R. Dobravolskienės nuomone, galbūt kalneliai ir apsunkintų žemės ūkio technika derlių gabenančių ūkininkų kasdienybę, bet tai būtų išeitis išsaugant žmonių gyvybes, kas už laikinus nepatogumus yra nepalyginamai svarbiau.

Suderinus su Policijos komisariatu, pageidaujami kelio ženklai, išskyrus žymintį gyvenvietę, buvo pastatyti, o prašymas įrengti kalnelius tuomet nebuvo patenkintas. Po šio rugpjūčio 29-osios įvykio bendruomenės nariai tikriausiai pasiryš prašyti pakartotinai.

Tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Saugaus eismo komisijos pirmininkės Violetos Turauskaitės teigimu, du iš trijų keliai, kuriuose pageidaujama greičio ribojimo kalnelių, – valstybinės reikšmės, todėl savivalda pati negalėtų imtis jokios iniciatyvos.

„Gyventojai gali tiesiogiai kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją, bet gali ir į mūsų Saugaus eismo komisiją. Jei kreiptųsi į mus, prašymą peradresuotume direkcijai išnagrinėti eismo saugumo požiūriu“, – paaiškino V. Turauskaitė. Anot jos, būtų vertinama ir pagal eismo įvykių tame kelyje statistiką, o kiekviena nelaimė pridedanti svarumo sprendžiant apie saugumo priemonių reikalingumą.

• Rašyti komentarą (1)