|
|
|
Kad pradžia būtų sėkminga: kaip mažylius integruoti į bendraamžių gretas
Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologės Vikos Gridiajevos pastebėjimu, Rugsėjo 1-ąją mokslus pradeda krimsti ne tik mokiniai ir studentai: rudenį kur kas aktyviau ir tėvai pradeda mokytis kantrybės, supratimo, atjautos savo atžaloms – lopšelių ir darželių naujokams.
V. Gridiajevos teigimu, Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologai stengiasi susitikti su visais būsimais darželių naujokų tėvais, kad padėtų jiems išgyventi pirmąsias savaites ir patartų, kaip mažylius švelniai integruoti į bendraamžių gretas, kaip padėti jiems prisitaikyti prie pokyčių, kaip nepalūžti šiuo, kai kuriais atvejais skausmingesniu periodu tėvams, negu jų atžaloms. Svarbu nesuabejoti, kurti ritualą ir „nepabėgti“ Vienas pirmųjų V. Gridiajevos patarimų – neabejoti savo sprendimu vesti vaiką į darželį. „Tyrimai rodo, kad geriausiai adaptuojasi darželyje tie vaikai, kurių tėvai neturi galimybės rinktis, vesti ar nevesti vaikų į darželį. Tad, jei jau nutarėte, kad jūsų šeima pasirengusi šiam žingsniui, – tvirtai laikykitės šios nuomonės. Net menkiausia abejonė padidina nerimą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams“, – tvirtino ji, akcentuodama, kad viena didžiausių klaidų, kurias tėvai daro pirmosiomis dienomis, – tai ilgi, verksmingi atsisveikinimai, kurių metu nervai genda visiems: vaikui, patiems, pedagogams ir kitiems grupės vaikams. „Siūlau tėvams laikytis taisyklės „3x3“: būdami rūbinėje mintyse tari turėkite 3 minučių laikroduką, kad per tą laiką padėtumėte vaikui nusirengti, apsiauti basutes ir su juo atsisveikinti. Kitos 3 minutės priklauso auklėtojoms – jos sveikinasi su vaiku ir skiria tą laiką tik jam“, – paaiškino psichologė. Antras dalykas, anot jos, yra ritualai ir dar kartą ritualai. „Kai paskaitose apie adaptaciją tėvų klausiu, koks geriausias būdas greitai atsisveikinti su vaiku, girdžiu sakant „bėgti, kai vaikas nemato ar užsižaidžia“. Taip, yra tėvų, kuriems tai veikia. Tačiau, įsivaizduokite, nueinate su vyru ar žmona į parduotuvę, o šis nuo jūsų pabėga, jums nepastebėjus. Ką darote? Ieškote, nerimaujate, dažnu atveju ir pykstate. Tai vaikai lygiai taip pat. Jei tėvai su jais neatsisveikina ir nepatvirtina, kad grįš, jie išsigąsta ir jam sunku tuomet jumis pasitikėti. Todėl labai svarbu kurti atsisveikinimo ritualus, bet kad jie padėtų vaikui, turi būti atliekami nuosekliai“, – V. Gridiajeva patarė laiko vaikui skirti ir atėjus jo pasiimti, nes mažyliams, „atidirbusiems“ visą dieną, didžiausias ir pagrindinis poreikis yra tėvai. Vadinasi, ritualo reikia ir po darželio: tai gali būti pokalbis mašinoje, apsikabinimai ar pasivaikščiojimas. To nepadarius, iki darželio savarankiškas buvęs mažylis, pradėjęs lankyti ugdymo įstaigą, tampa „prielipa“: neleidžia gaminti vakarienės, yra irzlus, prašosi ant rankų parduotuvėje. „Vaikai, siekdami užpildyti norą būti su tėvais, vis tiek tai pasiims maloniu tinkamu būdu arba probleminiu elgesiu“, – perspėjo psichologė. Ne – norų grafikui Iš anksto reikėtų nuspręsti, kokiu būdu tėvai pratins vaiką prie darželio, ir šio plano laikytis būtina. Darželis yra kaip darbas. Todėl sunkiausiai prie jo pripranta tie vaikai, kurie lanko darželį pagal norų grafiką. „Papasakokite vaikui, kaip jislankys ugdymo įstaigą – tai galima padaryti ir vizualiai, sukuriant savaitės grafiką paveikslėliais. Vaikas, žinodamas, kas jo laukia, tam pasiruoš emociškai. Geriausia susitarti, ir kas vaiką nuves, kas pasiims – svarbu, kad mažylis šią informaciją taip pat žinotų. Būdų, kaip pradėti lankyti darželį, yra įvairių: nuo drastiškų – palikti vaiką visai dienai jau rugsėjo 1-ą dieną iki kito kraštutinumo – lankyti darželį su vaiku visus metus ir laukti, kol vaikas parodys norą su jumis atsiskirti“, – V. Gridiajeva pastebėjo, kad Kretingoje visi darželiai tėvams pasilikti grupėse neleidžia, ir, anot jos, tai – logiškas sprendimas: adaptacija prasideda tada, kai tėvų darželyje nebėra. Planuojant pratintis prie darželio, svarbus laipsniškumas, kai pirmąsias dienas vaikas vedamas po kelias valandas, po to, pagal auklėtojų rekomendacijas, laikas ilginamas. „Ir čia galioja auksinė taisyklė – nebegrįžtame atgal. Jei sūnus ar dukra jau pasiliko miegoti pietų miego, nuo tos dienos mes vaikus pietų miego ir paliekame. Jokiu būdu vaikams negalima meluoti, pavyzdžiui, „galėsi šiandien nemiegoti“, jei nėra galimybės vaiko pasiimti. Nes taip sukuriami iššūkiai tarpusavio santykiams – vaikui kyla nepasitikėjimas ar pasipiktinimas auklėtoja“, – kalbėjo psichologė. Papirkinėjimas – ydinga praktika Anot V. Gridiajevos, labai svarbu suprasti vaiko elgesio ir emocijų priežastis: „Pastebiu, kad tėvai būna nesąžiningi vaikų atžvilgiu. Ko mums norisi, kai verkiame, kai ko nors ilgimės, kai mums baisu? Natūralu norėti supratimo, apkabinimo, rūpesčio. Ašaros yra naudinga organizmo reakcija, padedanti sunormalizuoti hormonus – sumažinti kortizolio kiekį kraujyje, taip padedant atpalaiduoti kūną. Ką stebiu adaptacijos metu? Tėvams sunku apsiprasti su ašarom, verkimu, šaukimu, jie nori kuo greičiau tai sustabdyti, pasitaiko ir kraštutinių atvejų – tėvai baudžia ir gąsdina vaikus už verksmą rytą rūbinėje, o kartais bando papirkinėti: neverksi – nupirksiu saldainį.“ Psichologė įsitikinusi, kad tokie tėvų elgesio modeliai sukuria ydingą praktiką: papirkinėjimo atveju atsiveria erdvė vaikų manipuliacijoms, o grasinimai labai kenkia tarpusavio santykiams. Liūdėti, nerimauti, ilgėtis yra visiškai normalu. „Nežiūrėkite į savo vaiką kaip į „vargšiuką“ – demonstruokite pozityvumą, nuoširdų įsitikinimą, kad darželis yra puiki vieta augti, pažinti ir draugauti. Vesdami vaiką į darželį pasakokite, kokia jo laukia diena, kokia – jūsų. Padrąsinkite vaiką, kad jis neįsiverktų, būkite kūrybingi: į darželį galima eiti, važiuoti, skristi, bėgti, tipenti, eiti atbulomis ir panašiai. Iki 4 metų amžiaus vaikams drąsiai galima taikyti dėmesio nukreipimo techniką, tačiau stenkitės nevartoti žodžių „neverk, nepyk, neliūdėk“, nes jie jokios raminančios funkcijos neatlieka“, – patarė V. Gridiajeva, paaiškindama, kad svarbu ne tik atliepti vaiko emocinius poreikius, bet ir kalbėti jam suprantama kalba: tarkim, ateisiu ne 17 val., o kai tu pavalgysi, pažaisi, pamiegosi – darželio amžiaus vaikai mąsto veiksmais. Svarbiausia mokykla yra namai Psichologės pastebėjimu, darželis yra tėvų pagalbininkas, o ne atvirkščiai. Kai tėvai juokauja, kad būtų gerai, jog darželis veiktų ir savaitgalį, jai susidaro įspūdis, kad šiandieniniai tėvai norėtų, jog jų vaikai visko – nuo naudojimosi puoduku iki pasirengimo valstybiniams egzaminams – mokytųsi ugdymo įstaigoje. „Noriu priminti tėvams – svarbiausia mokykla yra namai ir patys artimiausi žmonės. Tad ruošiant vaiką darželiui ir apskritai gyvenimui, svarbu mokyti vaikus elementarių įgūdžių, kurių jiems prireiks: gebėjimo palaukti, kontroliuoti savo pyktį, išmokti rengtis, valgyti patiems, tvarkytis žaisliukus, naudotis puoduku ir panašiai. Raidos specialistų pastebėjimu, tipinis šiandieninis vaikas savarankiškumo, kalbos ir savitvarkos įgūdžiais smarkiai atsilieka nuo tipinio vaiko prieš 5 metus. Tokia tendencija kelia nerimą, nes šių įgūdžių nebuvimas stabdo tobulėjimą ir kitose svarbiose srityse“, – V. Gridiajeva akcentavo ir tai, kad daug ką reikėtų pradėti nuo savęs, nes kartais reikalaujame daugiau negu duodame. Psichologė neretai susiduria su situacijomis, kai tėvai ir pedagogai nesusišneka. „Būkime supratingi ir empatiški. Norime, kad su mumis bendrautų pagarbiai – parodykime pagarbą patys“, – specialistė įsitikinusi, kad problemų sprendimas socialiniuose tinkluose tik padidina įtampą, padvigubina apkalbas ir išpučia problemą. Vaikų adaptacija gali trukti iki pusmečio. Dažniausiai vaikai apsipranta jau po mėnesio kito, ir probleminis elgesys mažėja. „Vaikai labai gerai jaučia mūsų emocijas, net jei esate įvaldę savo veidą meluoti. Tad pirmiausia darželiui nusiteikti ir jam pasirengti reikia suaugusiesiems. O išleidus vaikus – pasitikėti pedagogais“, – palinkėjo V. Gridiajeva.
|
|
