Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar jums įdomu, kodėl pykstasi rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Penkių prevencinių programų tikslas – vienas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2022-08-05

Tam tikro amžiaus sulaukę privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Kretingos rajono gyventojai kviečiami nemokamai pasitikrinti pagal 5 prevencijos programas: dėl širdies ir kraujagyslių ligų, žarnyno, gimdos kaklelio, krūties ir prostatos vėžio.

Kretingos PSPC šeimos gydytoja Jūratė Mikalauskė akcentavo, kad visų penkių prevencinių programų tikslas yra vienas – užčiuopti ligą dar jos pačioje pradžioje ir daryti viską, kad žmogus pasveiktų.

Nors viešojoje erdvėje neretai pasigirsta, kad žmonės šiose valstybės finansuojamose programose dalyvauja vangiai, trejus metus Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbanti šeimos gydytoja Jurgita Mikalauskė to nepasakytų.

„Nežinau, galbūt pas mane prisirašę pacientai yra rūpestingesni?“ – šypsojosi medikė. Anot jos, dauguma atsiliepia į raginimą pasitikrinti sveikatą profilaktiškai, žino, kad ir klastingiausiai ligai užklupus, bus galima gydytis ir tikėtis pasveikti. Tokių sėkmės istorijų, sakė gydytoja, yra ne viena.

Vis dėlto J. Mikalauskė atviravo, kad šiek tiek atsainiau moterys tikrinasi krūtis, ne visas pacientes pavyksta prikalbinti kas dvejus metus atlikti mamogramą. O juk krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, tik nustačius anksti, daugeliu atvejų pavyksta ją įveikti. Krūties vėžio prevencijos programa taikoma pacientėms nuo 50 iki 69 metų.

Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, pagrindinė mirties priežastis išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Pasak J. Mikalauskės, tai dažniausiai siejama su netinkama gyvensena: rūkymu, nesveika mityba, per mažu fiziniu aktyvumu, stresu. Pagal širdies ir kraujagyslių prevencinę programą kartą per metus moterys kviečiamos pasitikrinti nuo 50 iki 64, o vyrai – nuo 40 iki 54 metų. Jeigu šeimos gydytojai kyla įtarimų, pacientams iškart išrašo siuntimus konsultacijai pas kardiologą į Klaipėdą, kad, nustačius diagnozę, žmogus pradėtų tikslingai gydytis.

Nuo 50 metų didėja tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu. Ši liga pasiduoda gydymui taip pat, kai nustatoma ne per vėlai. Todėl, kaip akcentavo J. Mikalauskė, svarbu, kad tiek vyrai, tiek moterys nuo 50 iki 74 metų kas 2 metus prisiruoštų pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą. Procedūra neskausminga, tačiau informatyvi – rezultatas pasimato atlikus slapto kraujavimo testą. Gydytojai jį įvertinus, diagnozei nustatyti pacientai gali būti siunčiami pas specialistą atlikti ir kolonoskopiją, galbūt – ir biopsiją.

Ir visiškai jaunos moterys gali susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Todėl nuo 25 iki 59 metų imtinai kas 3 metus jos turėtų atlikti prevencinę patikrą, kuri irgi nėra skausminga – ikivėžiniams pakitimams nustatyti paimamas citologinio tepinėlio mėginys. Atsižvelgus į šio tyrimo rezultatus, vėliau gali būti atliekama biopsija diagnozei patvirtinti arba paneigti. Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Pagal sergamumą ši liga yra antra po plaučių vėžio vyrų onkologinė liga, bet, laiku pastebėjus ir gydant, ligoniai gali pasveikti.

Pagal prostatos vėžio prevencinę programą turėtų tikrintis vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai), bet, jeigu sirgo jų tėvai arba broliai, patikras vertėtų pradėti nuo 45 metų. O kaip dažnai – kas dvejus ar kas penkerius metus – sprendžia gydytojas, mat priklauso nuo gauto atsakymo. Prostatos patikros metu atliekamas kraujo tyrimas. Pagal jį šeimos gydytojas ir sprendžia, ar pacientą siųsti pas urologą. Gera žinia, kad, skirtingai negu kardiologo konsultacijai, į Klaipėdą pas šį specialistą važiuoti nereikia, gydytojas urologas dirba čia pat, Kretingos ligoninėje, jo kabinetas aprūpintas reikalinga modernia technika.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas