Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar liepos 6-ąją giedate „Tautišką giesmę“?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Marija (sėdi viduryje) sakė daug kartų prekiavusi Kaune ir pasisveikino lietuviškai.

Būnant karo Ukrainoje stebėtoju rašyti apie Moldovos romus lyg ir netiktų, nes jie neturi jokių tiesioginių sąsajų su karu. Neplanuotai nuvykus į Moldovos romų sostine vadinamą Sorokų miestą ir savo kailiu pajutus romų neapykantą Ukrainai, Europos Sąjungai (ES), NATO ir net Lietuvai, tapo aišku, kad to nutylėti negalima.

Toks vietos romų požiūris į karą yra akivaizdus įrodymas, kad Kremliaus skleidžiama propaganda tikrai yra milžiniška ir daro didžiulį poveikį.

160 km nuo Moldovos sostinės Kišiniovo nutolusiuose Sorokuose gyvena 22 tūkst. žmonių, iš kurių 3 proc., arba apie 700, yra romai, kurie yra apgyvendinę pačią aukščiausią kalvą, todėl būtent jų namai yra iškilę virš viso miesto: vykstant į Sorokus keliautojus iš toli pasitinka ne bažnyčių bokštai, bet auksu švytintys romų pilaičių kupolai.

Prieš keliasdešimt metų pelningus verslo kooperatyvus įkūrę romai buvo nepaprastai praturtėję, ir lenktyniavo tarpusavyje, kas pasistatys puikiausią namą. Per tokias keistas lenktynes čia išdygo net į JAV Kapitolijaus rūmus ar Maskvos Didįjį teatrą panašūs namai, patraukę net užsienio turistų dėmesį.

Kalvos viršūnėje žemės kainos prieš 30 metų buvo rekordiškai sukilusios: už sklypą namui reikėjo pakloti 100 tūkst. Eur, o kai kurių rūmų statyba viršijo ir 1 mln. Eur.

Romai tvirtina, kad jie lobo iš siuvimo kooperatyvų, kuriuos sovietinės eros pabaigoje buvo leista steigti. Pasiūtus deficitinius sportinius treningus, vyriškas maudymosi glaudes, moteriškus puošnius liemenukus romai esą labai pelningai parduodavo visoje TSRS ir lobo iš to.

Su dukterimi ir motina prie puošnaus namo stovinti Svieta teigė, kad daugelyje namų šildymas yra išjungtas, todėl žiemą tenka šalti.

Sorokų gyventojai spėja, jog vietos romai pelnėsi ir iš prekybos narkotikais, įvairių apgaulės aferų, vagysčių. Kaip ten bebūtų, tačiau nemažai vietos romų tuo metu buvo didžiai praturtėję ir stengėsi pasistatyti puikų didelį namą kalvos viršūnėje.

Romų lyderis, baronu tituluotas Mirči Čeraris svajojo šį Sorokų mikrorajoną paskelbti romų valstybe be sienų Romanostanu, tačiau tokio valdžios leidimo negavo.

M. Čerario viršenybę vis dėlto pripažino visi Moldovos romai, ir į jį buvo kreipiamasi sprendžiant visus tarpusavio ginčus.

Prieš 24 metus šešiasdešimtmečiui M. Čerariui mirus nuo cukraligės, jo laidotuvių iškilmingumas pritrenkė Moldovą. Kadangi pagal tradiciją romai atsisveikinimui su pašarvotu mirusiuoju skiria net dvylika dienų, M. Čerario kūną prižiūrėjo geriausi Kišiniovo specialistai.

Specialiai užsakytas 15 tūkst. Eur kainavęs karstas buvo atvežtas iš Italijos, o baltu marmuru dengtame mauzoliejuje buvo sudėti visi asmeniniai M. Čerari daiktai, net „laptopas“ ir telefonas, jo mėgstamas konjakas, viskis.

Laidotuvėse grojo garsūs Moldovos muzikantai, eisenoje kartu su keliais tūkstančiais žmonių ėjo ir romai iš šešių aplinkinių valstybių.

Pinigų upė romams netikėtai ėmė džiūti po to, kai prieš 31 metus Moldova, kaip ir Lietuva, paskelbė atsiskiriančios nuo TSRS. Kišiniovui įvedus sienų kontrolę, apmokestinus prekes, pradėjus kovoti su šešėliniais verslais, romų verslai žlugo.

Vietos gražuolė Marijana kartu su visais irgi peikė Lietuvą, Europos Sąjungą ir NATO dėl karo Ukrainoje ir TSRS subyrėjimo

Dauguma jaunesnių išvyko verslo vystyti į Rusiją, palikę didingus namus Sorokuose prižiūrėti pensininkams tėvams ar neturtingiems giminaičiams. Daugybė pradėtų statyti pilaičių liko neužbaigtos, ir dabar vijokliais apžėlusios trūnija. Sorokuose likę gyventi romai vaikus leidžia į rusišką mokyklą, žiūri Maskvos TV, keikia Moldovos savarankiškumą, o dėl karo Ukrainoje peikia vien Kijevą. Tuo, kad kur kas lengviau yra manipuliuoti neišsilavinusių žmonių nuomone, teko įsitikinti vienoje gatvėje aptikus besišnekučiuojančių keliolikos romų moterų grupę.

Jos prisipažino, kad lankė tik pradinę mokyklą, o dvi pensininkės pasisakė nemokančios nei skaityti, nei rašyti. Tai joms esą netrukdė važinėti po TSRS platybes ir pardavinėti romų kooperatyvų siuvinius.

Marijos vardu prisistačiusi pensininkė tvirtino, kad daug kartų pelningai prekiavo Kauno turgavietėje ir net prisiminė keletą lietuviškų žodžių. Svieta prisistačiusi 38 metų romė teigė, kad gyvena Maskvoje ir vadovauja ten perkeltai siuvimo įmonei, kurioje esą pagal užsakymus dideliais kiekiais siuvama patalynė. Svieta į Sorokus atvyko dėl tėvo laidotuvių ir pasiliko čia norėdama pagal romų paprotį su giminėmis atšvęsti tėvo mirimo 40 dienų sukaktį.

Svieta keikė Moldovos vyriausybę, šią žiemą gerokai padidinusią mokesčius už šildymą. „Kur tai matyta – Maskvoje butą šildyti keliskart pigiau negu Sorokuose, ir mano tėvai žiemą, kad nesušaltų, nekūrenamame name privalėjo glaustis vien virtuvėje ir apsimuturiavę“, – piktinosi moteris.

Svieta sakė, kad žiemą ne ištaiginguose rūmuose, bet jų virtuvėse arba net mažuose pagalbiniuose nameliuose gyveno daugybė romų, išjungusių namo apšildymą.

Paklausus apie Ukrainoje vykstantį karą tiek Svieta, tiek Marija, tiek kitos moterys vieningai kartojo propagandinius Kremliaus TV teiginius, kad dėl visko kalti Kijevo fašistai. Kaltos esą ir Moldova bei Lietuva, kam išardė TSRS, kurioje visi esą gyveno labai draugiškai, o romai galėjo visur be trukdžių keliauti ir uždirbti pinigus.

Romų barono Artūro Čerari namo kieme stovėjo surūdiję vakarietiški automobiliai, nes naujiems pinigų nebėra.

Atsisveikinant viena romė pasiūlė nemokamai išburti man ateitį, tačiau prašė saujoje laikyti suspaustus penkiasdešimt eurų. Atsisakius išsiimti pinigus dingo ir romės noras pasakyti man kažką labai svarbaus.

Sužinojęs, kur gyvena garsaus čigonų barono, velionio Mirči Čerario sūnus Artūras, panorau su juo susitikti, tačiau barono namo durys buvo užrakintos. Yrančios barono namo palangės ir laiptai, kieme rūdijantys septyni automobiliai liudijo, kad šio namo šlovė tikrai užgeso.

Klestėjimo laikais dar sovietmečiu kiekvienas vietos romas garbės reikalu laikė turėti bent vieną vakarietišką mašiną. M. Čerari turėjo dvi tokias mašinas, tačiau dabar abi jos kieme stovi apipuvusios.

Romų moterys patarė pakalbėti ir su jų vyrais, kurie dienas leidžia tarpusavyje postringaudami kalno viršūnėje įrengtoje poilsiavietėje. Pakalbėti su tais vyrais man vis dėlto neteko.

Išgirdę, kad esu žurnalistas iš Lietuvos, romų vyrai ne tik kad nesileido į diskusijas, bet agresyviai paragino nešdintis lauk, pavymui šaukdami, kad kartu su visa Lietuva, ES ir NATO esu kaltas dėl TSRS subyrėjimo ir jų vargų, o vienintelė Maskva neša gėrį ir taiką pasauliui.

Moldovos televizijos eteryje vis dar lyderiauja Rusijos televizijos kanalai, sostinės gatvėse dominuoja rusų kalba, o Sorokų romai aklai tiki Maskvos propaganda.

Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Sorokų Moldovoje


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas