|
|
|
Veidrodžiais nesišvaistys – pirmiau patikrins tvoras
Rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdyje šįkart kaip niekada daug dėmesio buvo skirta tvoroms: matomumą jos užstoja ir kaimuose, ir mieste, todėl gyventojai prašo ties kai kuriomis sankryžomis įrengti sferinius veidrodžius. Reikalavimai statiniams privalomi Veidrodžiai pageidaujami Padvarių Perlų, Alksnio ir Sodų, taip pat Kretingos m. J. Jablonskio ir Kęstučio g. sankirtose. Kadangi pastaroji yra valstybinės reikšmės kelyje, gyventojų prašymą komisija nutarė išsiųsti Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė teigė pati įsitikinusi, kad, važiuojant automobiliu Padvarių Perlų, Alksnio ir Sodų g. ties 56-uoju namu gatvė yra siaura, matomumas prastas, tad tenka ypač susikaupti. Bet ar problemą išspręs sferinis veidrodis, nežinanti, svarbiausia, kad vairuotojai neprarastų budrumo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko Aurelijaus Jankausko nuomone, nuolat važiuojantys vietiniai gyventojai prie naujovės netruktų priprasti, o štai atvykėliams stebint veidrodį gal ir gali „galva susisukti“. A. Jankauskas kėlė klausimą – ar visos eismo matomumą užstojančios tvoros Kretingos rajone yra tinkamo aukščio ir ar išlaiko nustatytus atstumus nuo apsauginės kelio zonos? Esą būtų galima tai patikrinti pasitelkus Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistus. „Žmonės sodybas patys apsitveria grandiozinėmis tvoromis, tai patys iš savo lėšų turėtų įsirengti ir sferinius veidrodžius“, – pasiūlė jis. Kad tvorų parametrai dažniausiai neatitinka reikalavimų, viršininkui antrino rajono Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė. Antano Puodžio žodžiais, tvoros yra statiniai, jie, pastatyti pagal reikalavimus, turi būti registruojami. „Pažiūrėkit, P. Vileišio gatvėje dėl tvorų ir gyvatvorių – vienos problemos“, – akcentavo komisijos narys. Prieš priimant sprendimus, bendru sutarimu komisija nutarė pirmiau patikrinti, ar visos eismo dalyvių matomumui trukdančios tvoros įrengtos pagal taisykles. Kaip sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, kadangi iš Nacionalinės žemės tarnybos lig šiol negautas atsakymas dėl tvoros teisėtumo, dar neišspręstas Vilniaus g. gyventojo klausimas – ar ši tvora netrukdo išvažiuojant iš namo Nr. 29 kiemo. „Jeigu tvora – ne vietoje, tai teks ją nugriauti, o tokiu atveju ir sprendimo dėl eismo saugumo komisijai priimti nebereikės“, – teigė seniūnė. Įrengs aiškesnį ženklą Darbėnų seniūnijos Sausdravų kaimo gyventojai kreipėsi prašydami įrengti aklakelį žymintį kelio ženklą, kad po sodybas neklaidžiotų prašalaičiai, ieškodami Japoniško sodo. Situaciją įdomia pavadino ir seniūnas Alvydas Poškys. Anot jo, važiuojant nuo Palangos keliu pro Lazdininkų ežerą, vairuotojus klaidina automobilių navigacija, parinkdama „artimesnį “ kelią ten, kur iš tikrųjų siauru žvyrkeliu oficialaus pravažiavimo nėra, reikėtų važiuoti iš kitos pusės. „Pritariu, toks ženklas – nebloga išeitis“, – sakė A. Poškys. Komisijos narių paklaustas, ar yra kokia nors iškaba-nuoroda į Japonišką sodą, seniūnas patikino, kad yra rudos spalvos ženklas, tik nedidelio formato. Bėda ta, kad atvykėliai jo nepaiso, klauso navigacijos. A. Jankauskas akcentavo, kad vis dėlto eismas turi būti reguliuojamas ne sumažintais piešiniais, į kuriuos vairuotojai neprivalo kreipti dėmesio, o atitinkamo standarto nustatytais kelio ženklais. Seniūną komisija įpareigojo Pušyno g. Sausdravų kaime, priešais sankryžą, įrengti kelio ženklą, žymintį lankytiną vietą, nurodant atstumą iki jos. Sodininkų prašymui – žalia šviesa Rubulių sodininkų bendrija prašė teritorijos kelyje riboti automobilių greitį bent iki 50 km/h, esą mažiau bus keliama dulkių. Žalgirio seniūno Broniaus Talmonto manymu, dulkėtumą sumažintų greičio ribojimas iki 30 km/h, o geriausia išeitis – gatves laistyti. „Šiemet jau laistėm tris kartus“, – patikino jis. S. Jazbutienė teigė problemą taip pat žinanti, bendrijos pirmininkas finansines galimybes greideriuoti kelius ir laistyti supranta, todėl primygtinai prašo riboti greitį, motyvavo, ir kad pėstieji tuo keliu vaikšto, kai vėlesniu metu nenori eiti per mišką. Bet A. Jankauskas teigė, kad nelogiška automobilių vairuotojus priversti važiuoti lėčiau, kad nedulkėtų. „Pritariu policijos atstovui – greitis bus sumažintas iki 50, važiuos 60 kilometrų per valandą, bus ribojimas iki 30-ies, važiuos 40 kilometrų per valandą. Jei nebus laistoma, vis tiek dulkės“, – sakė A. Puodys. Vis dėlto geresnės išeities, kaip pastatyti du greitį iki 50 km/h ribojančius ženklus gyvenvietės pradžioje ir pabaigoje, nerasta. Žalgirio seniūnas atsiėmė prašymą pastatyti krovininio transporto eismą draudžiančius ženklus Baublių kaimo Mokyklos ir Laukų gatvėse – jos siauros, sunku prasilenkti, gadinama asfalto danga, jo kraštai jau dabar skilinėja. O „fūros“ – ne objektus aptarnaujančių, bet iš tolimųjų reisų grįžusių vairuotojų. Tačiau, A. Jankausko teigimu, Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad į aptarnaujančio transporto sąvoką patenka visi teritorijoje gyvenantys ir įmonėse dirbantys žmonės. Jie turi teisę namo parvažiuoti visais keliais. Dėl sankryžos – į Kelių direkciją, dėl atitvaro – į policiją Dėl pėsčiųjų perėjos įrengimo ir apšvietimo į Saugaus eismo komisiją kreipėsi Pranciškonų gimnazija. Kadangi visam J. Pabrėžos gatvės apšvietimui atnaujinti šiemet rajono biudžete pinigų nenumatyta, komisijos pirmininkė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė seniūnę G. Liobikienę įpareigojo pakoreguoti kryptinio apšvietimo galingumą esamoje pėsčiųjų perėjoje ties lurdu – taip esą problema bus išspręsta bent laikinai. O dar vienos perėjos ir apšvietimo gimnazijos aikštelėje Savivaldybė neįrengs, nes privačiame sklype to nedaro. Savivaldybei priklauso tik sklypo dalis stadione. Komisija pritarė, kad Grafų Tiškevičių ir Laukų g. būtų pastatyti akligatvius žymintys kelio ženklai. Posėdyje aptartas valstybinės žemės plotą mažiausiai 60-čiai metų išsinuomojusių Lazdynų g. Nr. 4, kur veikia „Retro“ baras, gyventojų prašymas prie įvažiavimo į kiemą, įsirengti atitvarą. A. Jankauskas akcentavo, kad savininkai privalo turėti bendrijos valdybos pritarimą. Be to, Kelių įstatyme aiškiai parašyta, kad visos techninės eismo reguliavimo priemonės, pateikus dokumentus, turi būti suderintos ne su savivalda, o su policija. „Policija įvertina ir apie tai, ar nekenks saugiam eismui, praneša raštu. Tokia yra procedūra“, – sakė Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas. Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis gvildeno Vydmantų Gintaro gatvės ir magistralinio kelio Šiauliai–Palanga problemą: „ STOP linija per toli – apie 15 metrų iki sankryžos. Kas važiuoja plentu, nesimato. Be to, nėra perėjos per Gintaro gatvę, stotelėje iš autobuso išlipę mokiniai eina į gimnaziją bet kaip.“ Komisija nutarė kreiptis į Automobilių kelių direkciją ir prašyti, kad sankryža būtų pritaikyta eismo saugumo požiūriu. Apie kelių būklę, eismo saugumą ir kelio ženklų reikalingumą Kretingos miesto Paupio seniūnaitijoje, taip pat Klibių bei Parąžės kaimuose bus sprendžiama birželio pradžioje surengus išvažiuojamąjį posėdį.
|
|
