Ką daryti, radus paukščių jauniklį

Lietuvos zoologijos sodo specialistus šiemet džiugina kaip niekada didelė pelėdžiukų vada.

Dažnai radę dar jauną, tik apsiplunksnavusį paukštį, žmonės visaip bando jam padėti. Ar tikrai gerai darome, taip elgdamiesi, savo patarimais pasidalino Lietuvos zoologijos sodo Paukščių skyriaus specialistai.

Jų pastebėjimu, žmonės dėl nežinojimo mano, kad daro gerą darbą, tačiau gamtos pasaulis surėdytas kitaip, ir žmogaus įsikišimas dažnu atveju tampa beprasmės paukščio mirties priežastimi.

Šiemet, kaip ir kasmet pavasarį, iš žiemojimo vietų sugrįžo galybė sparnuočių, kuriems atbundantis pavasaris — poravimosi ir veisimosi metas. Daugelis jų renkasi miškingas vietoves, o kai kurie glaudžiasi arčiau žmogaus, miestų parkuose. Buvusi šilta žiema pastebimai paankstino paukščių perėjimo sezono pradžią, todėl stipriau pavasarėjant atsiras ir lizdus palikusių jauniklių, kurie dar tik mokysis skraidyti, ieškos saugių vietų pasislėpti.

Tad kaip reikėtų elgtis radus mažąjį sparnuotį gamtoje?

„Pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, tiesiog palikite jį ten, kur radote. Imti ir įkelti į medžio ar krūmo šakas derėtų tik tuo atveju, jei jam gresia pavojus – arti matyti plėšrūs gyvūnai, atakuoja varniniai paukščiai ar jis yra atviroje vietoje – ant šaligatvio, važiuojamoje kelio dalyje. Nepamirškite, kad tėvai tikrai bus netoliese ir, kai pasišalinsite, jaunikliu pasirūpins“, – teigė specialistai.

Tačiau jeigu rastas jauniklis dar mažai plunksnuotas, kūną dengia pūkai, yra plikų vietų, ir paukštis silpnai laikosi ant kojų, jį derėtų mėginti grąžinti į lizdą, kuris yra kažkur netoliese. Svarbu yra tai, kad to daryti nepatartina su pelėdų ar varnų jaunikliais: netoli esantys mažylio tėvai gali pulti žmogų, besikėsinantį paimti jų jauniklį. Varnos ypač atkakliai gina savo neskraidančius jauniklius ir gali atakuoti žmogų, neišvengiant ir fizinio kontakto, – tai normalus šių paukščių elgesys.

Radus lizdą su iškritusiais, dar neplunksnuotais ar mažai plunksnuotais jaunikliais, patartina į nedidelę kartoninę dėžutę surinkti lizdo likučius, sudėti paukščiukus ir įkeltį į saugią vietą medyje ar krūmuose šalia radimo vietos. Pasišalinus žmogui, alkani jaunikliai skleidžiamais garsais prisikvies tėvus jų maitinti. Niekas geriau nepasirūpins paukščiukais negu jų tėvai: jie dar ilgai mokys savo jauniklius, kaip rasti tinkamo maisto, saugotis nuo tykančių pavojų, rasti tinkamų vietų slėptis ir nakvoti.

Paukščių skyriaus specialistai pasidžiaugė ir ankstyvomis pavasario permainomis vyksta ir Lietuvos zoologijos sode. Čia gyvenantys didieji apuokai ūbauti ir duobutes lizdavietėms kasti pradėjo dar sausio mėnesio pradžioje. Ankstyvi buvo ir pirmieji sudėti kiaušiniai — vasario 19 dieną. Dažniausiai šie paukščiai kiaušinius pradeda dėti kovo mėnesio pradžioje. Nuo jų neatsiliko ir naminės pelėdos, gyvenančios Lietuvos zoologijos sodo teritorijoje esančiame seno ąžuolo uokse. Šiemet jos džiugina kaip niekad gausia pelėdžiukų vada – jų išskilo net 5! Paukščių specialistai mano, kad naminės pelėdos kiaušinius savo uokse sudėjo dar sausio pradžioje. Šiuo metu mažyliai – jau 2 mėnesių amžiaus. Pelėdžiukai neįprastai anksti paliko savo lizdą ir smalsiai leidžia laiką Lietuvos zoologijos sodo prieigose.

Visada svarbu atsiminti, kad aukščių jaunikliai turi savo tėvus, kurie beatodairiškai jais rūpinasi. Visada, radus jauną paukščiuką, reikėtų gerai pagalvoti, kokie žmogaus veiksmai tikrai jam padėtų. Paukščių jauniklių išsiritimas – natūralaus gyvenimo ciklo pradžia, kuri ne visada būna lengva – pasitaiko ir iššūkių, tačiau viską turėtų nulemti natūralūs gamtos dėsniai, o ne žmogaus ranka. „Geriausia, ką galima padaryti, norint padėti paukščių jaunikliams – palikti juos ten, kur radote, ir leisti jų tėvams jais tinkamai pasirūpinti“, – perspėjo specialistai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)