|
|
|
Kaip įveikti nerimą dėl karo
Pastarosiomis dienomis, vykstant karui Ukrainoje, daugelį žmonių, tarp jų – ir juanų, kamuoja baimė ir sunki emocinė būklė. Nerimas kenkia sveikatai, neleidžia užsiimti kasdieniais darbais. Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė patarė, kaip įveikti nerimą ir kaip padėti stresą patiriančiam žmogui. Pasak psichologės, jaunimui ir ypač paaugliams svarbi artimųjų nuomonė. Jei jie reaguoja itin jautriai, ir jaunas žmogus patiria daugiau neigiamų emocijų. Jei informacija pateikiama realistiškai, išlaikant pusiausvyrą, tuomet ir kiti žmonės ją priima lengviau. „Jaunam žmogui svarbu turėti ramstį, žinoti, kad yra ne vienas ir turi į ką kreiptis ištikus sunkumams“, – tikino specialistė, akcentuodama, kad neramumai jaunimo neveikia labiau negu kitų amžiaus grupių gyventojų. „Reikia suprasti, kad nuo visų neigiamų emocijų vaiko nepavyks apsaugoti. Ir nereikia. Kiekvienas žmogus turi rasti savo išgyvenimo būdus. Nereikia situacijos piešti šviesiau negu yra ar meluoti. Jaunas žmogus turi išmokti tvarkytis su sunkumais“, – teigė psichoterapeutė. Taip pat daugiau nerimo kelia netinkami ar vienpusę ir neobjektyvią informaciją pateikiantys šaltiniai. Pernelyg įsijautus į naujienų skaitymą situacija ima trikdyti. Kai kurie žmonės taip įninka į domėjimąsi, kartais net keliasi naktį ir tikrina naujienas. „Kai pernelyg įsitraukiama į neigiamybes, jose imama ieškoti teigiamybių, tačiau jų nepavyksta rasti, todėl nerimas dar labiau sustiprėja. Reikia „dozuoti“ informacijos kiekį, kitaip išsiderinama“, – paaiškino S. Vizgaudienė. Pasak specialistės, jaunimas naujienas skaito ramiau, galbūt todėl, kad nelabai įsivaizduoja karą. Vyresni žmonės labiau „užsikrečia“ emociškai, turi daugiau patirties, žino, kad gali būti visaip. Jaunimo patirtis – labiau teigiama.
Įveikti nerimą Psichologės teigimu, norint išvengti nerimo, reikia vengti dalykų, stiprinančių negatyvias mintis. Jei nepadeda vien informacijos srauto ir naujienų skaitymo ribojimas, vertėtų susimąstyti, ar dabar patiri pavojų. Kadangi dabar nėra realios grėsmės, reikėtų bandyti užsiimti veikla. Kuo daugiau veiklų, tuo geriau, tuomet nepasiduodama negatyvioms mintims. „Svarbu nepamiršti vidinio dialogo. Jei nusiraminti nepavyksta, vertėtų su kažkuo pasikalbėti. Sulaukus supratimo, emocinis krūvis sumažėja. Jei ir tai nepadeda, galima kreiptis pagalbos į specialistus“, – teigė S. Vizgaudienė, akcentuodama, kad svarbu užsiimti mėgstama veikla, pavyzdžiui, klausytis muzikos, žiūrėti serialus, skaityti, sportuoti. Nereikėtų jausti kaltės užsiimant malonia veikla, kai kitiems dabar sunku, nes veiklos atsisakymas problemų neišspręs. Dalyvavimas palaikymo akcijose Ukrainai taip pat teikia daug naudos. Žmogų tai veikia pozityviai, nes jis mato, kaip kiti įsitraukia į veiklą, tuo metu jis negalvoja apie kitas problemas. Tokios veiklos skatina patriotiškumą, ugdo tautinį stuburą. Vis dėlto svarbu neversti žmogaus į tokias veiklas įsitraukti, nes, psichologės manymu, tada žmogus negalės atsiriboti nuo neigiamų minčių. Asmuo veiklose dalyvauti turėtų laisva valia. Išklausyti kitą Šiandien itin svarbu išklausyti kitą. „Reikia įsiklausyti į kitą žmogų, skirti jam pakankamai laiko, tuo metu būti tik jam, nes nerimaujančiam svarbu būti išgirstam. Tokiu atveju labiau reikėtų klausti, kaip jis jaučiasi, ieškoti, kas panašioje situacijoje jam padėdavo nusiraminti anksčiau. Svarbiausia pabūti kartu, nepulti padėti ar bandyti viską išspręsti, taip pat nereikėtų skubėti patarti. Svarbu ir nestiprinti emocinio krūvio išryškinant ir savo baimes“, – patarė specialistė. Jei nerimas užplūsta taip stipriai, kad nepavyksta daryti kasdienių darbų, reikėtų susirūpinti. „Nerimaudamas žmogus išeikvoja daug energijos, taip pat tai gali neigiamai atsiliepti sveikatai – dažniau patiriamas nuovargis, ima varginti skrandžio, galvos skausmai, mąžta motyvacija. Nerimą svarbu atpažinti, su juo susitvarkyti, rasti informacijos, kaip tai padaryti tinkamai. Jei nepavyksta, visada galima kreiptis į artimuosius ar specialistus. Taip pat svarbu atminti, kad nerimą mažina žinojimas, kaip žmogus elgtųsi vienu ar kitu atveju. Jei žinoma, kaip žmogus elgsis, tada tampa lengviau“, – apibendrino S. Vizgaudienė.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys |
|
