Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Šventinės popietės, skirtos Jūratės Sofijos Laučiūtės 80 metų jubiliejui, dalyviai.

Mintys apie gyvenimo prasmę, gražūs žodžiai apie pamatines vertybes, sveikinimai, gėlės, kraštiečio operos solisto Mindaugo Rojaus atliekami kūriniai, prisiminimai ir jų sąsajos su šiandiena kūrė jaukią, malonią ir tuo pačiu šventišką popietės nuotaiką Kretingos muziejaus Baltojoje salėje, kur 80-mečio proga buvo pagerbta humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė.

Ši šventė – tai tradicinio Kretingos muziejaus renginių ciklo „Metai ir žmonės“ dalis, kai pagerbiami kraštiečiai, prisimenant ne tik jų biografiją, nueitą gyvenimo kelią, bet ir akcentuojant nuopelnus Kretingos kraštui. Be J. S. Laučiūtės, gegužę Kretingos muziejus dar ketina paminėti kraštiečio jau amžiną atilsį Rimanto Kviklio 90-metį, gruodį – Seimo nario Kretingos rajono Garbės piliečio Antano Vinkaus garbingą sukaktį.

J. S. Laučiūtės jubiliejui skirtą popietę vedė Kretingos muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Diana Jomantaitė-Jonaitienė ir jubiliatės duktė Livija Grajauskienė, popietės svečius „pavedžiojusi“ šventės kaltininkės gyvenimo keliais, kurie buvo be galo įdomūs ir įvairūs.

Gimė S. J. Laučiūtė 1942-aisiais sausio 11 d. Darbėnuose Kretingos rajone. Tėvas – Aloyzas Laučius, ūkininkų sūnus, kilęs iš Anykščių rajono, iki sovietų okupacijos tarnavęs Lietuvos-Latvijos pasienio tarnyboje, neišvengęs represijų ir iki Berijos paskelbtos amnestijos 1953 m. kalėjęs Rusijos kalėjimuose, tais pačiais metais grįžęs į Lietuvą ir mirė. Būsimosios mokslininkės motina – Petronelė Mačernytė, kilusi iš Kūlupėnų. Jos tėvas Juozas Mačernis buvo šviesus žmogus – prenumeruodavo laikraščius, turėjo kaimo ūkininkui turtingą biblioteką, trims dukroms, tarp jų ir Petronelei, sudarė galimybę įgyti pedagoginį išsilavinimą.

Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų matydama motiną su knyga rankose, anksti, dar neturėdama ketverių, išmoko skaityti, penkerių metų pradėjo lankyti pirmą klasę, kurią mokė mama. „Šeimos istorija, baisūs pokario realybės vaizdai suformavo instinktyvų priešiškumą veidmainiškai sovietų ideologijai“, – akcentavo L. Grajauskienė, šventinės popietės dalyvius intriguodamas vis naujais spalvingais motinos gyvenimo faktais.

J. S. Laučiūtę, kaip aktyvią Darbėnų miestelio bendruomenės narę, pasveikino jos nariai: (iš kairės) Sonata ir Valius Litvinai, Birutė ir Edvardas Stalmokai, Ona ir Rimantas Benečiai.

1958 m. Jūratė Sofija baigė Darbėnų vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, kurį baigė 1963 m., įgijusi filologės, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Padirbėjusi Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, po to universitete, atvyko dirbti į Darbėnų vidurinę mokyklą, įstojo į neakivaizdinę aspirantūrą Leningrado universiteto Filologijos fakultete. Po metų pavyko persivesti į stacionarą, ir 1967 m. išvyko į Rusiją – kaip parodė gyvenimas, ilgiems dešimtmečiams.

Mokslininkė baltistė, publicistė, visuomenės veikėja J. S. Laučiūtė nuo 1988 m. iki 1991 m. vadovavo atkurtai Lietuvių kultūros draugijai Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge), nuo 2011 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė, Darbėnų miestelio bendruomenės tarybos narė. Dirbdama įvairiose darbovietėse – paskutinė buvo Klaipėdos universitetas, kur vadovavo ir Slavistikos, ir Baltistikos centrui, J. S. Laučiūtė yra paskelbusi per 70 mokslinių straipsnių Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos moksliniuose leidiniuose, išleido dvi monografijas „Baltiškų skolinių slavų kalbose žodynas“ ir „Peterburgas Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje“. Nuo 1988 m. įsitraukusi į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Rusijos demokratinių bei kultūrinių-nacionalinių organizacijų veiklą, Pasaulio lietuvių bendruomenės darbą, pradėjusi reikštis kaip publicistė, apžvalgininkė Rusijos, Lietuvos, užsienio lietuvių žiniasklaidoje, objektyviai nušvietusi Sąjūdžio tikslus, įvykius Lietuvoje, šiandien jubiliatė yra aktyvi Darbėnų miestelio bendruomenės narė: kartu su biblioteka, bendruomene rengia ir dalyvauja įvairiuose projektuose, yra mokytojų senjorų klubo „Šviesa“ narė, bendradarbiauja su Darbėnų gimnazija.

Kad J. S. Laučiūtė pasijaustų kaip tikra jubiliatė, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė ne tik apjuosė ją tradicine tautine juosta, bet ir pasodinto į grafų Tiškevičių krėslą-sostą, iš kurio kraštietė mokslininkė ir stebėjo visa, kas tą dieną buvo susiję su ja ir su viena didžiausių jos gyvenimo progų.

Jubiliatę pasveikino LR Seimo nariai Antanas Vinkus, Eugenijus Jovaiša, buvusios kolegės Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų daktarės Dalia Kiseliūnaitė, Dalia Pakalniškienė ir Dalia Jakulytė, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Radikaitė-Žukienė, Darbėnų bendruomenės žmonės – Birutė ir Edvardas Stalmokai, Sonata Litvinienė su vyru Valiumi, Ona ir Rimantas Benečiai, bibliotekininkė Danutė Paulikienė, vaikystės draugė Marytė Petreikienė, kretingiškiai Ilona Volskienė, Jonas Drungilas, Eugenija Daniuk. Šventėje dalyvavo ir sūnus Vladimiras Laučius, jubiliatės anūkė Evelina.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas