Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Darbo grupių nariai ieškojo atsakymų į probleminius klausimus.

Dviejų mokyklų – Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijų – bei jų partnerio Kretingos rajono švietimo centro pastangomis Kretingoje įvyko respublikinis forumas „Galimybė keistis ir tobulėti“, kurio esminis tikslas buvo aptarti mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšelis“, patirtį ir išliekamąją projekto vertę, pasidalinti gerąja darbo patirtimi ir numatyti, ką dar galima nuveikti, kad gerėtų mokinių pasiekimai, mokytojų-tėvų-mokinių tarpusavio santykiai.

Norėjosi naujos formos

Respublikiniame forume, be jo šeimininkų – Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijų – atstovų, dalyvavo klausytojai iš Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Klaipėdos, Telšių, Mažeikių švietimo įstaigų. Visi jie pateko į forumo teatrą – įdomią, interaktyvią formą, galimybę būti aktyviu dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju – užtikrino viešoji įstaiga „Sumani vizija“, kurios aktoriai įtaigiai įkūnijo mokyklos vadovą, mokinį ir vieną tėvų.

Viešosios įstaigos „Sumani vizija“ vaidyba buvo pasitelkta iškeltoms problemoms atskleisti.

„Tokia forma privertė visą renginio laiką galvoti, bendrauti, aktyviai dalyvauti ir netgi numatyti perspektyvą, o ką dar galime padaryti, norėdami pagerinti mokinio pasiekimus, – kalbėjo Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė, kuri forumo teatrą pamatė gerąja darbo patirtimi dalindamasi vienoje Plungės mokyklų. – Kadangi ir mums norėjosi kažko naujo, pagalvojome, kodėl gi nepasekus geru pavyzdžiu.“ Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė teigė, kad forumo dalyviams labai patiko nauja patirtis, išskirtinai reali aktorių vaidyba, ne vieną privertusi tarsi iš šono pamatyti save. „Vėliau įvykusi diskusija forumo dalyviams leido sugrįžti prie problemų sprendimo, trijų darbo grupių rezultatai sukūrė tą sprendimų-siūlymų „paketą“, pagal kurį išaiškėjo mokinių, tėvų, mokytojų poreikiai ir lūkesčiai“, – pastebėjo ji.

O tie poreikiai susiję su, regis, paprastais dalykais, kurie mokykloje gali ir turėtų tapti siekiamybe: mokiniai pageidauja daugiau patyriminio mokymosi įvairiose aplinkose, daugiau – laisvalaikio ir aktyvios veiklos zonų, paskatinimo ir daugiau jaunų mokytojų. Mokytojai norėtų siekti daugiau bendradarbiavimo, pagarbos vieni kitiems, kuo aktyviau pasitelkti šiuolaikinių informacinių technologijų priemonių, taip pat – taikyti patyrimines veiklas ir interaktyvius mokymo metodus, kalbėta ir apie paskatinimo sistemą, nesusijusią su pažymiais. Forumo dalyviai akcentavo tėvų atsakomybę už mokinio dienotvarkę, rezultatus, elgesį, trišalių susitarimų galimybę dėl mokymosi rezultatų, emocinės ir saugios aplinkos, taip pat – švietėjišką tėvų veiklą.

Respublikinis forumas buvo skirtas ir projekto „Kokybės krepšelis“ gerosioms patirtims atskleisti.

Išliekamoji projekto vertė – didelė pagalba mokyklai

Ir R. Viskontienė, ir S. Jonaitienė neslėpė, kad dvejus metus besitęsiantis „Kokybės krepšelio“ projektas gerokai praplėtė ir pagerino materialinę mokyklų bazę, sustiprino pedagogų kompetencijas, įnešė naujovių į mokyklų bendruomenių gyvenimą.

„Projektas suartino ir mokyklos bendruomenę: kam panaudoti projekto lėšas, kam suteikti prioritetus, kalbėjome ir sprendėme visi“, – teigė R. Viskontienė, visų pirma įvardinusi „minkštosios“ projekto dalies pranašumus: mokykloje atsirado galimybė įsteigti visos dienos grupę, rengti konsultacijas, tėvų, mokinių, mokytojų švietimo paskaitas, pasikviečiant aukšto lygio lektorius – tokius, kokių mokyklos už savo lėšas samdyti neturėtų galimybių. Marijono Daujoto progimnazijos direktorės teigimu, ypač pasiteisino mokytojo padėjėjo etatas budinčiai klasei, pagalbos mokiniui konsultacijų forma. „Visa veikla nukreipta į mokinio pasiekimų gerinimą. Ar mums pavyko? Iš dalies – taip, bet ne visada rodiklius lemia gautas pažymys ar skaičiai: mokinio pažanga – tai ir emocijos, pakitusios vertybinės nuostatos, psichologinis saugumas“, – teigė R. Viskontienė. Jos kolegė Simono Daukanto progimnazijos direktorė S. Jonaitienė irgi pritarė, kad įprastoje mokyklos veikloje, skirstant turimus resursus, jų nepakaktų mokymams, kurie tiesiogiai susiję su mokytojo darbu ir jų, kaip asmenybės, tobulėjimu, nebūtų galimybės vystyti pagalbos formos „mokinys – mokiniui“, nes atsirado koordinatorius šiai veiklai reguliuoti, ne mažiau svarbu buvo ugdymo personalizavimo išvedus mokinį iš pamokos dėl netinkamo elgesio, programa, arba budinčioji klasė. „Mes, dalyvaudami „Kokybės krepšelio“ projekte, iš esmės jau atnaujinome ugdymo turinį, ką kitos mokyklos padarys tik nuo 2023 metų. Galiu pasakyti, kad mūsų progimnazijos 75 proc. mokinių jau dalyvavo vykdant integracinius projektus“, – vieną aspektų apibūdino S. Jonaitienė.

Projekto ekspertas Gražvydas Kazakevičius įsitikinęs, kad galima tobulinti ir tai, kas yra gerai.

Abiejų mokyklų vadovės pripažino, kad projektas įnešė pokyčių į mokyklos materialinę bazę: Marijono Daujoto progimnazijoje veikė visos dienos mokykla, įrengta kalbų laboratorija, skaitykla, įsigyta informacinių technologijų priemonių, planuojama atnaujinti gamtos mokslų kabinetą, įdiegtas skaitmeninis mokinio individualios pažangos stebėsenos įrankis, kuris, išbandytas dviejose klasėse, nuo kitų mokslo metų bus taikomas visiems mokiniams. Jis, kaip geroji patirtis, buvo pristatytas ir šalies mokykloms.

Simono Daukanto progimnazijoje įrengtas gamtos mokslų kabinetas I–IV kl. mokiniams, atnaujinta biblioteka ir skaitykla, čia įrengtas kondicionierius, mokykla įsigijo 2 interaktyvias lentas, veikia visos dienos mokinių klubas „Veik“, įrengta dailės studija, kuri aprūpinta visas keramikos įranga, sudarytos sąlygos „Vieno autoriaus galerijai“.

„Kai kurios veiklos išliks ir pasibaigus projektui, kai kurioms teks ieškoti lėšų. Ypač norėtųsi, kad rajono Savivaldybė leistų išsaugoti visos dienos grupes, kurios pasiteisino“, – pastebėjo šių mokyklų vadovės.

Akys krypsta į Savivaldybę

Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ koordinatorius ir ekspertas Gražvydas Kazakevičius pasveikino Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijų administracijas, kad šios apskritai ryžosi kontaktiniams forumui: „Man tai buvo iššūkis ir malonė. O tai, kad forumas surengtas nauju formatu – per teatrą, vaidybą atskleidžiant mokymo proceso individualizavimą, diferencijavimą, vaiko santykius su tėvais ir mokytojais, vadybos problemas, pagirtina dvigubai.“

„Kokybės krepšelio“ ekspertas įvardino, kad šis projektas atskleidė, jog pačios mokyklos geriausiai žino, kur reikėtų investuoti pinigus. „Ką jos ir padarė, nenurodant joms iš viršaus. Nors ir ne visiems tai patinka, bet, mano požiūriu, kuo daugiau pasitikėjimo, tuo geresnis rezultatas“, – teigė G. Kazakevičius.

Jo pastebėjimu, iškelti idėją ir ją įgyvendinti reikia daugiau lėšų, negu vėliau ją išsaugoti. Todėl pasibaigus „Kokybės krepšelio“ lėšoms, rajono Savivaldybė turėtų įvertinti, kokia parama būtų įmanoma iš jos biudžeto, kad kažkurios per projektą pradėtos kryptys būtų tęsiamos toliau. „Gal ir nereikia iškart visų dešimt, bet bent jau dvi ar trys tikrai galėtų išlikti“, – G. Kazakevičius pastebėjo, kad „Kokybės krepšelio“ projektas labai prisidėjo prie to, kad ir Marijono Daujoto, ir Simono Daukanto progimnazijos pakeltų savo savivertę ir kad galima tobulinti ne tik tai, kas blogai, bet ir kas yra gerai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas