Pajūrio naujienos
Help
2022 Birželis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar teisinga įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuriuo būtų apmokestintas pirmasis gyvenamasis būstas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Alexandre KRAUSS

Europos Parlamento „Renew Europe“

(„Atsinaujinanti Europa“) frakcijos politinis patarėjas

Baisi padėtis Ukrainoje pakėlė Europos Sąjungos politinį įsipareigojimą į tokį lygį, kokio nebuvo dešimtmečius. Europa, susidūrusi su viena didžiausių politinių krizių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, susiduria su beveik de facto karo padėtimi.

Praeities kontekstas

Ataka prieš Ukrainą neprasidėjo 2022 m. vasario 24 d. Ataka prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m. ir niekada nesiliovė. Ukrainos žmonės nenustojo kovoti, kad atgautų Rusijos neteisėtai aneksuotas teritorijas. Nuo 2014 m. žuvo beveik 20 tūkst. ukrainiečių, kariškių ir civilių.

Vladimiras Putinas beveik prieš du dešimtmečius parengė gaires, kaip susilpninti Europos Sąjungos demokratijas. Tai buvo pasiekta finansuojant daugybę kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų, nacionalistinių judėjimų. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Siekdamas sustiprinti ir paskatinti šių naujai sukurtų žaidėjų retoriką Europos politiniame kraštovaizdyje, Putino režimas daug investavo į propagandos priemones, naudodamas internetinius laikraščius ar socialinės žiniasklaidos platformas.

Populizmas užvaldė politines diskusijas daugelyje ES valstybių narių, todėl tradicinės galingos partijos tapo trapios ir su gerokai mažesniu populiarumu ir palaikymu tęsė viršnacionalinės ir stipresnės Europos Sąjungos kūrimo kelią.

Pasyvi reakcija 2014 m., kai Ukrainą užpuolė Rusija ir aneksavo Krymą, dalį Donbaso, parodė, kokia politiškai susiskaldžiusi buvo Europos Sąjunga. Nieko nebuvo daroma siekiant atremti Putino režimą ir jo aiškiai ekspansinę darbotvarkę – atgaivinti sovietinį bloką. Putinas pradėjo savo ekspansinį projektą dar 2008 m., kai užpuolė Sakartvelą ir sukėlė įšaldytą konfliktą, siekdamas užkirsti kelią šiai šaliai prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos.

Net po 2014 m. neteisėtų aneksijų ir šiurkščių Rusijos įvykdytų tarptautinės teisės pažeidimų daugelis ES valstybių narių ir toliau naudojosi Rusijos naftos ir dujų tiekimu, neieškodamos alternatyvų trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu. Tai darydama, visa ES ir toliau prisidėjo prie Putino režimo ir jo pagrindinių politinių partnerių ir oligarchų finansavimo. Tvirtai vertinant, tebesitęsianti ataka ir invazija, su kuria susiduria Ukraina, yra apmokama iš milijonų europiečių nupirktos rusiškos naftos ir dujų pajamų.

Politinė raida

Naujas Rusijos puolimas prieš Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. paskatino stipresnę Europos Sąjungos politinę reakciją. Europos Sąjunga reagavo nedvejodama ir tvirtai parodė darysianti viską, kad atgrasintų ir atremtų žinomą ir nežinomą Putino režimo darbotvarkę. Visų ES 27 šalių narių sanglauda buvo didžiulė, palyginti su netolima praeitimi.

Europos Sąjunga nuo 2022 m. vasario 23 d. pradėjo taikyti visapusiškas sankcijas Rusijos režimui ir perėmė politinę atsakomybę už tarptautinių sankcijų koordinavimą. Pagrindinės ES sankcijos Rusijos Federacijai, taikytos iki 2022 m. kovo 2 d.:

*2022 m. vasario 25 d. ES įšaldė Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtus;

*2022 m. vasario 28 d. ES uždraudė sandorius su Rusijos centriniu banku visų rūšių Rusijos vežėjams skraidyti per ES oro erdvę ir patekti į ES oro uostus; pritaikė sankcijas subjektams ir asmenims;

*2022 m. kovo 2 d. ES sustabdė Rusijos valstybinių kanalų „Sputnik“ ir „Russia Today“ bei su jais susijusias transliacijas ir taip paralyžiavo režimo dezinformacijos ir manipuliavimo informacija Europos Sąjungoje veiksmus. Tą pačią dieną įvestas SWIFT draudimas septyniems Rusijos bankams.

Dalyvaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Europos Komisijos pirmininkei, Europos Parlamentas per neeilinę plenarinę sesiją 2022 m. kovo 1 d. didžiąja balsų dauguma patvirtino rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Plenarinė sesija buvo transliuojama visame pasaulyje, joje dalyvavusio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba sukėlė išskirtinę tarptautinės bendruomenės reakciją.

Europos Sąjungos įsipareigojimas šalia visų patvirtintų sankcijų ir politinio Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasmerkimo tęsiamas toliau. Aštuonios Europos Sąjungos valstybės narės kartu pasirašė laišką, kuriuo remia pagreitintą Ukrainos stojimo i ES procesą. Šis politinis pareiškimas įvyko po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2022 m. vasario 28 d. pasirašė narystės prašymą, kuriame oficialiai prašoma Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą.

Žaidimo pabaigos nematyti

Ukrainai susidūrus su vis stiprėjančiomis ir niokojančiomis Rusijos kariuomenės atakomis įvairiuose frontuose ir prieš pagrindinius šalies miestus, tampa aišku, kad Putino Rusija nepasitrauks, kol nekontroliuos sostinės Kijevo. Putino tikslas – sterilizuotą Ukrainą, į valdžią pastatant Rusijos pakaliką

Su NATO ir ES valstybių narių bei kitų šalių teikiamais pažadais ir dideliais karinės pagalbos mastais, įtampa tarp Kremliaus ir daugelio šalių auga kiekvieną valandą. Pavyzdžiui, Putino grasinimai Suomijai ir Švedijai, jei šios pretenduotų į NATO nares. Vis dėlto šie grasinimai, užuot keldami baimę, abiejose šalyse paskatino precedento neturintį visuomenės palaikymą narystei NATO. Po dienos Kremlius paskelbė naują grasinimą, nukreiptą į visas šalis, kurios siunčia karinę pagalbą į Ukrainą, ir patikino, kad Rusija privers jas atsakyti už tokios karinės pagalbos panaudojimą. Kovo 2-osios vakarą keturi Rusijos reaktyviniai naikintuvai įskrido į Švedijos oro erdvę, tai buvo akivaizdi provokacija, nes Švedija nėra NATO narė.

Pagrindinė politikų ir europiečių diskusijų, nusivylimo tema buvo nesugebėjimas tiesiogiai remti Ukrainą, susiduriančią su tebesitęsiančia Rusijos agresija. NATO 5 straipsnis nesuteikia tokios galimybės, nes Ukraina nėra NATO narė. Tačiau plataus masto karas Europoje 2022 m., įskaitant branduolinį karą, yra didžiausia baimė, ribojanti tolesnius NATO ir ES veiksmus. Šis nuolatinis ir nepalaužiamas suvaržymas yra Putino pranašumo korta. Karas Ukrainoje tęsiasi antrą savaitę, ir Putino režimo pajėgos toliau žygiuoja per Ukrainą, naikindamos šalį ir žudydamos tūkstančius. Nei sankcijos, nei tarptautinis triukšmas, nei tarptautinė karinė pagalba Ukrainai nesustabdė Rusijos agresijos. 2022 m. kovo 3 d. pokalbio metu V. Putinas Prancūzijos prezidentui Macronui pareiškė, kad Ukrainą demilitarizuos ir pavers neutralia valstybe. Šis pareiškimas buvo paskelbtas tuo metu, kai tą pačią dieną Ukrainos valdžia užregistravo šimtus žuvusiųjų.

Tarptautinės bendruomenės taikytos griežtos finansinės sankcijos sukėlė didžiulius ekonominius ir finansinius padarinius visoje Rusijoje, o rusai patiria vis didėjančius skausmingus kasdienius sunkumus. Rusijoje, ypač Sankt Peterburge ir Maskvoje, atsiranda viešos apraiškos prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, šiuose metropoliuose iki šiol buvo suimta per 1 tūkst. protestuotojų, įskaitant nepilnamečius. Putino režimas taip pat pradeda susidurti su augančia politine Kremliaus opozicija ir kaltinimais, kad Rusija vedama į nepakeliamą padėtį. Nepaisant to, Putinas nuolat stumia savo karo mašiną, represuoja rusus ir uždaro visas nepriklausomas žiniasklaidos priemones visoje šalyje.

Vladimiro Putino kruvino žaidimo galo nematyti, ir tai yra bauginanti realybė ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai. Niekas nežino, ar Putinas turi lūžio tašką ir ar ilgai Putino Rusija galės pakelti tarptautinės bendruomenės pritaikytas griežtas sankcijas. Rusija šiandien yra beveik visiškai izoliuota nuo pasaulio. Didėjant grėsmėms ir gąsdinimams prieš tarptautinę bendruomenę, Putinas sekina ir savo galimybes išsaugoti gerą veidą šalies viduje, jis nebegali sustoti ir pasitraukti iš Ukrainos, žinant, kad Rusija patirs didžiulius kompensacijų Ukrainai kaštus. Ar Putinas siekia sovietinio bloko atkūrimo? Ar Rusija „transformuos“ savo įšaldytus konfliktus ir kitose šalyse, tarkim, Sakartvele? Šie esminiai klausimai ir toliau traukia tarptautinę bendruomenę į nesibaigiančias diskusijas.

Viena nauja ir svarbi realybė iš besitęsiančių dramatiškų įvykių Ukrainoje – Europa pasikeitė per naktį. Šiandieninė Europa yra atkaklesnė ir daug atsargesnė. Europos Sąjunga suprato, kad viršnacionalinė darbotvarkė yra svarbesnė ir kad nedelsiant būtina kurti visiškai autonominę Europos Sąjungą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas