Kretinga. Vilniaus gatvė. Nuo užmiesčio kelio iki magistralinės miesto gatvės (12 komentarai)

Ačiū, labai įdomu.

Kaip sakoma geriau vėliau negu niekada. Šv.Jurgio koplyčia buvo apgriauta per nacių artilerijos apšaudymus 1944 m. rudenį ir žiemą, nors prie jos esančiame stende rašoma, kad tai padarė sovietinė armija.Jokių aršių mūšių dėl Kretingos nei 1941 m, nei 1944 m. nevyko. Šv.Jurgio koplyčioje po bažnyčios gaisro 1941 m. vykdavo pamaldos ir ji tarnavo tikintiesiems iki pat bažnyčios atstatymo. 1944 m. spalio mėn. sovietinė kariuomenė sausumoje Klaipėdą apsupo iš visų pusių, bet jos paimti nepajėgė. Tuo pasinaudodami naciai Kretingą, kaip artimiausią miestą, iš artilerijos pabūklų apšaudydavo kiekvieną dieną. Dėl to buvo užmuštas ne vienas kretingiškis, apgriauti namai. Kaip pasakojo čia minimame Pabrėžų šeimos name gyvenusi Rūta Pabrėžaitė, vienas sviedinys buvo pataikęs ir į jų namo kampą, todėl visi namo langai buvo užkalti lentomis. Per apšaudymus žuvo ir Kretingos gimnazijos gimnazistė. Prasidėjus apšaudymui ir mokiniams bėgant slėptis į rūsį, ją pakirto atsitiktinė skeveldra. Apšaudymas prasidėdavo apie 15 val., matyt, norint išvengti civilių žmonių aukų. To meto žmonės prisimena ir Klaipėdos pusėje ore ,,pakabintas" šviesas, kurios, matyt, buvo naudojamos apšaudymams koreguoti.
Beveik visi karo meto namų sugriovimai , taip pat ir didysis Kretingos gaisras, dėl ko ji neteko savo senamiesčio, buvo padaryti nacių ir jų vietinių kolaborantų.Taip kad sovietinė kariuomenė čia niekuo dėta.

Sovietinė armija "išvaduotoja","gėrio"ir "laimės"nešėja.Tobulumo įsikūnijimas.Antrojo pasaulinio karo metu,abi pusės,buvo okupantai.Jeigu sovietai būtų išvadavę ir išėję,tada kalbėtume kitaip.Ar meluoju,Romualdai?

ne "dopulties" o DOPULČIO upelis. Taip iškraipyti kuršišką pavadinimą pagal svetimą aukštaitišką darybą galėjo tik nemokantys žemaitiškai, prie Dopulčio negyvenę popieriniai istorikai ar geografai. Visi prie Dopulčio upelio gyvenę žemaičiai:Gvildžiai, Radzevičiai, Endriužiai,Žiobakai(prie kairiojo,Smukupio intako), Gliožeriai, Stonkai, Narkai, Žiliai. Pociai,Vaitkevičiai, Narvilai. Petruliai, Daugintytės, Lemkiai, Montrimai ir kt. visada vadino "DOPOLTI OPALIS'( niekada ne "dopoltėis opalis"), ir kairysis intakas "SMOKOPIS". Tuo tarpu žemiau dalis Dopulčio pravardžiuojama "KARVIŲ APTVARU" (baltarusiškai "pastauninku" - pagal tikrai aplinkui buvusius karvių aptvarus, kai Dopultis buvo paverstas į srutų ir sumetamų karvaš.džių griovį, o "klioštoriaus prūdas" - į tų srutų ir karvašū.žių surinktuvą) O prieš keletą metų kažkokie apkiautę geografai ir Smukupį , net topografiniame žemėlapyje, pervadino taip pat į "KARVIŲ APTVARĄ pastauninką", o visai apkiautę Dupulčiu kaimo gyventojai net prasimanė "KARVIŲ APTVAROpastauninko" gatvę, nors ten niekada nebuvo nevalyvų, svetimų falvarkinių karvių aptvarų.TAS KLAIDAS REIKIA IŠTAISYTI, nes tai - paveldo niekinimas ir naikinimas.

Romualdas paskoja, ko nežino, nes tada kretingoje nebuvo. Sovietinė armija Kretingą , ypač gelžkelio stotį bombardavo nuo pat 1944 metų pavasario, nes tai buvo gelžkelio mazgas ir ryšys tarp Karaliaučiaus, Klaipėdos ir Kuršo grupuotės Daug kartų naktimis virš Kretingos ir net Dupulčių kabėjo "lempos", girdėjosi bombų bildėjimas.virš mūsų tratėdavo oro mūiai Mano mama su senele kelis kartus virė tokį marmalą iš miltų ir juo kryžmai ant langų stiklų. kaip ir kiti dupultiškiai, klijavo popieriaus iš senų laikraščių juostas - buvo toks manymas, kad jos apsaugo nuo stiklo šukių per bombardavimą. Pavasarį, kai jau nebebuvo sniego, bet pašaldavo, per kažkokią klaidą naktį subombardavo ...Raguviškius, tada irgi kabėjo lempos vienoje pusėje ir velniškai bildėjo - paskui vyrai svarstė, kad rusai kažkaip supainiojo Raguviškius prie Minijos su Kretingos stotimi prie Akmenos, gal Raguviškių gyventojai nerūpestingai dangstė šviesas. Paskui pasitaikė apie spalio 7 ar 8 būti Klaipėdoje prie raudonų namų palei stoti, ir iš ryto nuo saulės pusės važiavo ir nuvažiavo kolona sunkvežimių su vokiečiais, buvo ramu, jokio bombardavimo, visur pustuščia ir t.t.Tik ant kelio kitoje vietoje mačiau sudegusi vokišką sunkvežimį su 2 suanglėjusiais kareiviais kabinoje, ir t.t. ... O jau po spalio 15 pas mus Dupulčiuose visur stovėjo savietinė armija, mūsų name buvo kapitonas, leitenantas ir jų virėjas Maks,, sykį nesupratęs žemaitiškai "peilį", davė man riekutę skanaus faršo iš ketvirtainiškos mėlynai dažytos dėžutės, atidaromos kažkaip mitriai pirštais( veliau internete atpažinau amerikietišką SPAM) Nei Klaipėdos pusėje, nei Kretingos pusėje nesigirdėjo jokių sprogimų, tada aš gerai žinojau jų garsą. Ir 1944-1945 žiemą nei Kretingoje, nei Klaipėdoje artilerijos, nei aviacijos sprogimų nesigirdėjo. o mano dėdė, mokytojas nuo 1925 metų,tą žiemą kartu su kitų mokytojų luomu, jau Kretingos pradžios mokykloje pradėjo tvarkyti klases. Nebuvo jokių apšaudymų, Klaipėdos pusėje irgi buvo ramu. Neseniai vienas klaipėdiškis rusas surinko medžiagą, kad tą žiemą Klaipėdoje vokiečių jau nebuvo, artilerijos nei šaudmenų tuo labiau, ir miestą rusai užėmė jau be šturmo, tik "šiek tiek" pasigyrė ataskaitose. Daugiau detalių nerašau, pvz, kaip sovietiniai tankai per brastą prie Raguviškių , o ne per tiltą persikėlė per Miniją, pagal vėžes, nes kitą dieną pasitaikė ir ten būti, ir t,t, .Buvo įspūdžių pilni metai.

Dar tokia linksma smulkmena apie tą pat jau rudenėjant mano tėvas kažkur prie gelžkelio stoties tikėjosi įsigyti sviesto ar miltų, ir vokietis karininkas, sako, jau buvo atstatęs liugerį už tą prekybą, bet vėl prasidėjo bombardavimo sprogimai Padvarių gale , vokietys nubėgo į vieną puse, o tėvas į kitą - persigandęs parbėgo bėgte namo, be miltų, bet gyvas

Dar tokia smulkmena, modifikacija to, ką rašė Mutantas. Tas kapitonas rusas, kuris buvo pas mus po spalio 15, mano dėdei 1903 m. giminmo, kuris mokėsi mokykloje rusiškai, ir galėjo suprast bei susikalbėti, sykį pasakė taip" Vy nas soldatikov nie bojtes, vy osteregaites tech, kotoryje vsled za nami idut" = pažodžiui: " Jūs mūsų, kareivukų, nebijokit, jūs saugokitės tų, kurie iš paskos mūsų eina". Pasitaikė ir tokius 2 matyti, dėdė tada atidavė kišeninį laikrodį, nieko daugiau neturėjo.

Neturiu blogo žodžio pasakyti ir apie rusų karį,kuris liepė mano senelei bėgti nuo stribų,kurie pirma nuvyko pas kaimynus,o po to turėjo ayvykti į senelių sodybą palydėt į kelionę rytuosna.Negaliu nieko blogo pasakyt ir apie vokiečių vermachto karius,kurie paimtą į rekrutus tėvą liepė dingti iš apkasų.Visose pusėse buvo žmonių.Tik atėjė vaduotojai privalo išeiti.

Oho, kiek dar išlikusių gyvų liudininkų! Kuo toliau, tuo įdomiau!

Galėtų būti ir komentarų kategorija įdomi, jeigu skaitytojai rašytų, ką žino, ir apgalvotai. O Kretingoje Dar gali būti tokių kaip aš senpalaikių ("senjorų, senų jurgių"), 82 - 90 metų, kurie dar ir ne tiek atsimena apie 1944-1945 metus. Tai geriau, negu pusiau lenkiški katalikiški Kanarsko falvarkų ūkvedžių užrašų perpasakojimai, kuriuos geriau iš archyvu galėtų apdoroti kompiuterus mėgstantis pasaulietiškas jaunimas. O dar geriau, jei skaitytojams būtų pateikiami originalai. Pavyzdžiui, gerai būtų paskaityti šviesios atminties mokslininko Jurgio Pabrėžos pamokslus, neperdirbtus ir ne redaguotus, kiek juose humanizmo sudedamosios dalies.

Rimantai. Nelaikyk kitų durniais pasakodamas savo pasakas apie karą karvių aptvaruose. Ir nelysk prie istoriko. Karvių aptvaras ir yra geriausia vieta pačio išvedžiojimams.

Palaidas tas "pons" plūdimasis. Kam įdomu, Klaipėdos užėmimo neaiškumai ir nuo to priklausomi Kretingos 1944-1945 metų žiemos neaiškumai kiek atsispindi Martyno Vainoriaus straipsnyje: Atvira Klaipėda.lt 2019-12-31 "Klaipėdos krašto istorija:esminis posūkis (3)", nors jis iš esmės pakartoja KU profesoriaus V. Safronovo straipsnį "Klaipėdos užėmimo istorijos 1944 - 1955 kontraversijos" Bent jau matyti, kad vokiečiams iš Klaipėdos tikrai nerūpėjo, ir nebuvo iš ko pleškinti už 20 km. kažkur į Kretingą. Ir to nebuvo.