Kas turi teisę domėtis ligoninėje gulinčio paciento sveikata ir jam paskirtu gydymu

LJAA narė, advokato padėjėja Eglė Šiugždinytė

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija konsultuoja

Skaitytoja Karolina klausia: – Mano sutuoktinis dažnai būna išvykęs į užsienį, nes ten dirba, tad daugiausiai man tenka pareiga rūpintis savo anyta, kuri yra ligota. Kartais susimąstau: jei ji patektų į ligoninę, ar aš, marti, turėčiau teisę domėtis jos būkle ir gydymu? Man norėtųsi žinoti, kokios pagalbos ar priemonių, vitaminų nupirkti, galų gale, ji yra mūsų šeimos narys, todėl rūpėtų, kaip jai sekasi. Bet, kai tenka girdėti, kad gydytojai paciento kortelės nerodo net žmonai, darosi neramu, kad aš galiu negauti jokios informacijos. Ar tikrai?

Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Eglė Šiugždinytė:

– Duomenys apie paciento sveikatą yra konfidencialūs. Konfidencialumas suprantamas kaip slaptumas, paslapčių laikymasis ir tai yra vienas pagrindinių etikos reikalavimų, kurie keliami sveikatos priežiūros specialistams.

Laikytis konfidencialumo sveikatos priežiūros įstaigose svarbu ne tik todėl, kad būtų gerbiamas paciento privatumas, bet ir dėl to, kad būtų užtikrintas paciento pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialisto paslaugomis. Nesant pasitikėjimo tarp sveikatos priežiūros specialisto ir paciento, gali kilti daugybė neigiamų pasekmių, kadangi pacientai gali vengti atskleisti svarbią, reikšmingą ir intymaus pobūdžio informaciją apie save, o sveikatos priežiūros specialistas dėl informacijos stokos negalės tiksliai, greitai nustatyti ligą, skirti tinkamą gydymą ir panašiai, dėl ko gali kilti pavojus paciento sveikatai, o kalbant apie užkrečiamas ligas – ir kitų asmenų.

Lietuvos įstatymų leidėjas vienas pirmųjų Europoje reglamentavo paciento teises, jas įtvirtindamas viename teisės akte – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Šis įstatymas pacientui suteikia galimybę susipažinti su savo, kaip paciento, teisėmis, siekti jų tinkamo įgyvendinimo ir jas ginti įstatyme numatytomis priemonėmis ir būdais.

Duomenis apie sveikatą leidžiama atskleisti kitiems asmenims tik esant paciento raštiškam sutikimui. Taigi, atsakant į skaitytojos klausimą: jei anyta pateiktų raštišką sutikimą, tokia informacija būtų suteikta ir marčiai. Informacija taip pat suteikiama kitiems asmenims, kai pacientas medicininiuose dokumentuose pasirašytinai nurodo, kuris asmuo turi teisę ją gauti ir kokią. Vadinasi, jei anyta medicininiuose dokumentuose nurodytų marčią ar kitus šeimos narius bei informacijos mastą, tai šiems asmenims ir būtų suteikiama tiek informacijos apie jos sveikatą, kiek pacientė leido.

Pacientas taip pat turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama.

Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Pavyzdžiui, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl paciento sužalojimo – tokiu atveju medicinos įstaiga ikiteisminio tyrimo institucijai perduoda tik tyrimui reikalingą informaciją apie paciento sveikatos būklę.

Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Jeigu nurodytų asmenų nėra arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, konfidenciali informacija gali būti teikiama vienam iš šio paciento pilnamečių brolių (seserų) arba vienam iš šio paciento pilnamečių vaikaičių, arba vienam iš šio paciento senelių jų prašymu tiek, kiek būtina paciento interesams apsaugoti.

Pažymėtina, kad paciento sveikatos informacijos konfidencialumo principas nėra absoliutus, jei tai susiję su visuomenės interesais. Tam tikrais atvejais, duomenys apie sveikatą gali būti atskleidžiami kitiems asmenims ir institucijoms be paciento sutikimo, jeigu tai leidžia įstatymai. Pavyzdžiui; sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė; institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros paslaugas; teismui, prokuratūrai ir kitoms institucijoms.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, nors ir įpareigoja užtikrinti paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, tačiau tam tikrais atvejais sveikatos priežiūros įstaiga informaciją apie pacientą pateikia savo iniciatyva ir be paciento sutikimo: kai reikia pranešti apie nusikaltimą, savivaldybių vaiko teisių apsaugo skyriams pagal vaiko gyvenamąją vietą arba pagal sveikatos priežiūros įstaigos vietą nedelsiant esant būtinumui ginti vaiko teises ir interesus, taip pat esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės. Taigi, informacija yra atskleidžiama, kai tai būtina apsaugoti vaiko interesus ir užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams.

Kai pacientas yra praradęs sąmonę ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tik tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

Jei pacientas yra nepilnametis, tai informaciją apie paciento sveikatos būklę turi teisę gauti nepilnamečio paciento tėvai ar globėjai. Tačiau jie turi teisę susipažinti su nepilnamečio paciento medicinos dokumentais, jeigu tai neprieštarauja įstatymo reikalavimams ir nepilnamečio paciento interesams. Jeigu nepilnametis pacientas iki 16 metų amžiaus atsisako, kad informacija apie jo sveikatą būtų atskleista jo tėvams ar globėjams, šį ir visus kitus klausimus, susijusius su pacientu, sprendžia gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.

Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis. Tai tokios ligos kaip sifilis, gonokokinė infekcija, neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, tikai, priklausomybės nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir taip toliau. Už sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, pacientas moka pats, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis.

Paminėtina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

Visais atvejais konfidencialios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, asmens duomenų apsaugos, pagarbos asmens autonomijai ir kitus principus. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą ir naudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka.

---

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) vienija šalies advokatus bei advokatų padėjėjus iki 45 metų, teisės mokslų studentus bei teisininkus (daugiau apie organizaciją ir narystę joje – www.ljaa.org).

LJAA nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl jie gali profesionaliai atsakyti į skirtingos tematikos skaitytojų klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisė, darbo teisė, verslo teisė, statybų teisė, administracinė teisė ir t.t. Savo klausimus „Pajūrio naujienų“ skaitytojai gali siųsti el. p. pn.klausimas.teisininkui@gmail.com.

Prašome aiškiai išdėstyti situaciją ir nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad kilus neaiškumams, būtų galima su jumis susisiekti ir pasitikslinti klausimą.

• Rašyti komentarą (4)