Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Seniau keikė bebrus, dabar grūmoja melioratoriams

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Parapijose
  • 2022-01-11
Stasio Dimgailos nuotraukoje užfiksuotas apsemtas laukas

„Anksčiau keikdavom bebrus, kam šie kanalus užtvenkia, o dabar reikia bausti savo darbą neatsakingai atliekančius asmenis“, – įsitikinęs apie 20 metų pats melioracijos sistemoje išdirbęs pensininkas Stasys Dimgaila.

Vargsta dėl užsemtų laukų

Kretingiškio žodžiais, seniau beveik visa Lietuvos žemė būdavo nusausinta drenažu – tam daug lėšų ir pastangų įdėdavo melioratoriai. Įvairius melioracijos darbus teko dirbti ir pačiam pašnekovui, todėl šią sritį jis teigė išmanantis puikiai.

Daktarų kaime, šalia kelio, yra melioracijos kanalas, į kurį subėga sausinimo sistemų rinktuvų vanduo. Iš čia, pasak S. Dimgailos, jis nuteka į nemažą Klibių tvenkinį. Problema ta, kad, pakėlus tvenkinio vandens lygį, kanalas ištvinsta, sausinimo sistema nustoja veikti, o laukuose atsiranda didžiulės balos. Taip sunaikinami pasėliai, žemdirbiai nebegali dirbti savo žemės. Dėl to kretingiškis kartą jau buvo kreipęsis į už melioraciją atsakingus rajono Savivaldybės darbuotojus. Tuomet vandens lygis tvenkinyje buvęs sumažintas, sausinimo sistema pradėjusi veikti, ir dirvos nusausėjusios. Bet neilgam, po kurio laiko vėl kanalas buvęs užtvenktas, ir vėl laukai patvinę.

„Anksčiau keikdavom bebrus, o dabar už tyčinį nusikaltimą reikia bausti atsakingus asmenis: tvenkinys negali būti užtvanka kanalui“, – teigė S. Dimgaila. Jį papiktino, ir kad su specialia technika dirbę melioratoriai molį su visomis augalų šaknimis gabalais sumetė ant privačioje žemėje esančio kanalo kranto bei šlaito. Dabar ten neįmanoma nušienauti, apaugę nematytais augalais.

„Kas rajone yra atsakingas už Klibių tvenkinio priežiūrą ir priežiūros kontrolę? Kas atsakingas ir už žemdirbiams padarytus nuostolius? Prie tvenkinio užtvankos įrenginio tikriausiai yra riboženklis, nurodantis viršutinį tvenkinio vandens lygį, kuris negali būti pažeistas“, – dėstė S. Dimgaila.

Drenažo rinktuvus patikrins

Nuo praėjusių metų spalio Kretingos rajono žemės ūkio skyriuje dirbanti už melioraciją atsakinga specialistė Diana Šeirienė situaciją bandė aiškintis.

„Užtvankos vandens lygio pakėlimo ir nuleidimo nekomentuosiu, nes neturiu duomenų, kad taip būtų daroma. Tai neįmanoma ir techniškai – sklendė galėtų būti pakeliama tik esant ekstremaliai situacijai“, – sakė ji. Klibių vietovė – plokščia, esą nuo viršutinės jos dalies, taip pat ir nuo Daktarų kaimo pusės vandens į Klibių tvenkinį subėgo tikrai daug. Tvenkinys – nuožulniais šlaitais, pastarosiomis dienomis jie išėję iš ribų. Kol vandens lygis toks aukštas, nematyti ir kuriose vietose pridrabstyta dumblo ar purvo. Pasak D. Šeirienės, vandeniui nuslūgus, tiek Klibių, tiek Daktarų apylinkėse profilaktiškai bus galima patikrinti pagrindinių drenažo rinktuvų būklę – sprendžiant iš apsemtų teritorijų, galima įtarti, kad ne visi jie veikia gerai, efektyviai. Kai rinktuvų skersmuo 12,5 cm arba didesnis, jeigu jie ir privačioje žemėje, remontas atliekamas iš valstybės lėšų.

Kaip teigė Kretingos rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, praėjusiais metais pagal Žemės ūkio ministerijos skaičiuoklę, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, melioracijos darbams Kretingos rajonui iš viso buvo skirta 201 tūkst. Eur. Panašiai tiek skiriama kasmet, tačiau šiemet atseikėta 2 tūkst. Eur mažiau, tad teks dirbti taupiau. Tiesa, atskirai europinių lėšų šiemet bus gauta Lazdininkų, Grūšlaukės, Senosios Įpilties užtvankoms tvarkyti. Rajone vien melioracijos griovių yra beveik apie 900 km, o pagal skiriamas lėšas per metus sutvarkyti įmanoma po maždaug 20 km. Ž. Seniūnienė prasitarė, kad, nutirpus sniegui ir palijus, pastarosiomis dienomis Žemės ūkio skyriuje ypač padaugėjo pranešimų, apie „skęstančius“ kiemus individualių gyvenamųjų namų kvartaluose. „Žmonės, suprantama, – pikti, jų kiemus semia, bet juk tai ne mūsų bėdos“, – atviravo ji.

Vedėjai pritarė D. Šeirienė – esą kaip žemės ūkio paskirties žemėje reikalingas drenažas, taip gyvenamojoje teritorijoje prieš statantis namą būtinai turi būti įrengta paviršinio vandens surinkimo sistema. Jeigu šalia sklypo yra upelis arba iškastas tvenkinys – dar pusė bėdos. Bet, jeigu namas stūkso lauko vidury, o aplink – jokio telkinio, į kurį lietaus vanduo galėtų nutekėti, tai problema naujakuriams – užprogramuota.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas