Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos grupinio gyvenimo namuose – įkurtuvių nuotaikos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2022-01-11
Naujoje sodyboje netrukus įsikurs 10 asmenų, kurių namais anksčiau buvo Padvarių socialinės globos namai.

Šį sausį užbaigta dvejus metus trukusi grupinio gyvenimo namų statyba Kretingos mieste, viename prestižiškiausių privačių namų kvartale Grafų Tiškevičių gatvėje. Iš išorės tai – šiuolaikiškas pastatas, tik jame gyvens ne viena šeima, kaip įprasta, o 10 asmenų su nežymia psichikos negalia, tie, kuriems tereikia minimalios specialistų pagalbos, kad patys pradėtų visavertį gyvenimą.

Projekto vertė – 300 tūkstančių

Grupinio gyvenimo namai – tai Padvarių socialinės globos namų padalinys, arba pirmoji kregždė Kretingos rajone, įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomą socialinės globos pertvarką. Šio ministerijos projekto bendra vertė su sklypu ir pastatu – 300 tūkst. Eur.

Šiuose namuose jau visiškai pasiruošta priimti pirmuosius gyventojus – įrengtos patalpos, surinkti baldai, sutvarkyta aplinka. Pastate įrengti 2 dviviečiai ir 6 vienviečiai kambariai, 4 higienos kambariai, bendra virtuvė ir svetainė.

Manoma, kad gyventojai čia įsikurs vasario pradžioje, tačiau, pasak Padvarių socialinės globos namų vadovės Rimos Narmontienės, dar tebevyksta dokumentų derinimas su rangovais – Telšių bendrove „Napsita“.

Grupinių gyvenimo namų plotas – 246 kv. m, kiemas išklotas trinkelėmis, sklypas aptvertas tvora. Susitvarkyti, gaminti valgyti, rūpintis daržu ir šiltnamiu, kuriuos ketinama užsodinti šį pavasarį, nuolatiniams gyventojams talkins 5 darbuotojai – socialinis darbuotojas ir 4 padėjėjai.

Patalpų įrengimu ir asmenų apgyvendinimu rūpinasi Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė ir ūkio tarnybos vadovas Juozas Viskontas.

Nutrauks „bambagyslę“

„Tų namų gyventojai atrenkami labai kruopščiai: ir tie, kurie bus pajėgūs savarankiškai gyventi, ir tie, kurie patys to nori. Tai bus 30–40-mečiai, pakankamai aktyvūs ir socializuoti žmonės, tačiau dėl mūsų globos namų specifikos ir tvarkos, o ypač – per pandemiją, nemažo atstumo ligi miesto centro jie negali gyventi spalvingo visaverčio gyvenimo, už kurį nuo šiol bus atsakingi patys“, – teigė R. Narmontienė.

Grupinio gyvenimo namų gyventojai galės laisvai naudotis miesto bendruomeniniu gyvenimu: lankytis bibliotekoje, muziejuje, bažnyčioje, patys eiti apsipirkti, gaminti maistą, lankytis gydymo įstaigose. Taip pat jie patys privalės prižiūrėti daržą, tvarkyti sodybos aplinką.

„O jei kuris jų norės dirbti nuolatinį darbą, talkinat socialiniam darbuotojui ir Užimtumo tarnybai, bus ieškoma darbo pagal jo išgales“, – apie nutrūkstančią vadinamąją bambagyslę su 10-čia atrinktų gyventojų, kuriais ligi šiol buvo rūpinosi Padvarių socialinės globos namų darbuotojai, kalbėjo jų vadovė.

Tačiau sodybos ir jos gyventojų išlaikymu rūpinsis Padvarių socialinės globos namai, nes tai – jų padalinys. Todėl galioja ta pati tvarka, kai iš kiekvieno asmens jo išlaikymui išskaičiuojama 80 proc. bendrų pajamų, 20 proc. lieka asmeninėms reikmėms.

Bijome, ko nežinome

„Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kaip pavyko įveikti aplinkinių kvartalo gyventojų priešišką nusistatymą, kuris tvyrojo pirmosiomis dienomis, kai juos pasiekė žinia apie būsimus kaimynus, ir jie viešai tai pademonstravo.

R. Narmontienė neslėpė: „Bijome to, ko nežinome. Priešiškumas tvyrojo tik iš pradžių, kol kaimynai pamatė, kad greta statomas ne gigantas, o tokio pat dydžio pastatas, kaip ir kiti aplinkui. Susitikę su gyventojais kalbėjomės, aiškinome. Gretimo sklypo šeimininkai, prasidėjus statybai, leido netgi medžiagas laikinai pas save sandėliuoti. Žmonės piktinosi tik tol, kol suprato, kad jų kaimynai bus pakankamai taikūs, darbštūs žmonės, linkę į draugystę, o prireikus – pasirengę pagelbėti. Netrukus jie tikrai tai pamatys ir įsitikins patys.“

Vadovė mano, kad nuo pertvarkos pradžios pritrūko platesnio ministerijos išaiškinimo šalies gyventojams apie būsimą globos tinklo pertvarką, didesnio kontakto su tais žmonėmis, kurių kaimynystėje kuriasi panašūs grupinio gyvenimo namai.

---

Institucinė globos namų pertvarka Lietuvoje pradėta 2014 metais. Ji skirta pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ar bendruomenėje teikiamų paslaugų dviem grupėms asmenų – neįgaliesiems, turintiems nežymią proto ar psichikos negalią, ir vaikams, likusiems be tėvų globos. Šiuo metu Lietuvoje veikia per 30 tokių socialinės globos namų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Sparčiausiai bendruomeniniai socialinės globos namai skirtingose šalies savivaldybėse buvo kuriami 2016–2019 metais: įsteigtos 26 tokios įstaigos, kuriose apsigyveno 200 asmenų. Lietuvoje dar kuriami bendruomeniniai namai, kurių steigėjai – savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos.

Kretingos rajono savivaldybė taip pat įsteigė bendruomeninius vaikų globos namus: tam nupirktas 4 kambarių butas Topolių gyvenamajame mikrorajone, jį suremontavus bus įrengtos 6 vietos. Šie namai bus išlaikomi iš Savivaldybės lėšų. Į juos pirmiausiai bus perkelti 3 šiuo metu Kretingos socialinių paslaugų centro Vaikų globos tarnyboje gyvenantys paaugliai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas