Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Po Kretingą klaidžiojo stirna: kaip reaguoti praeiviams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2021-12-31
Pasirodo, kad žmonės, norėdami priklydusiam laukiniam gyvūnui gero, daro pažeidimą – įstatymas jo neleidžia sulaikyti nuosavoje valdoje.

Maždaug savaitę prieš Kalėdas kretingiškiai matė po miestą vaikščiojant stirnaitę: ji buvo atklydusi į žmonių kiemus Kretingsodyje, blaškėsi po Rotušės aikštę ir nykštukais išpuoštą skverą, tarsi Rudolfas iš kalėdinės pasakos keldama džiaugsmą praeiviams, ypač – vaikams. Stirnos klajonės po miestą baigėsi pirmadienį – ji buvo išgabenta ir paleista į laisvę Kartenos miškuose.

Įviliojo į voljerą ir iškvietė tarnybas

Pirmadienio rytą stirna atklydo į J. Šimkaus gatvę, vedančią itin judrių Šventosios ir Klaipėdos gatvių link. Ją, besiblaškančią tarp pravažiuojančių automobilių ir sustumtų sniego pusnių, ties nuosavo kiemo vartais pamatė skaitytojas. Vyras įviliojo stirną į tuščią voljerą.

„Pagalvojau: negerai, kad atklydęs laukinis gyvūnas laisvai vaikšto gatvėje. Matėsi, kad stirna baukšti. O jei besiblaškydama užšoktų ant automobilio kapoto ar išgąsdinta – ant kokio praeivio? Žmonės jau Kūčių vakarą dalijosi feisbuke vaizdais, kaip stirna kerta gatvę prie „Maximos“, leidžiasi šeriama iš rankų“, – kalbėjo vyras.

Jis sakė skambinęs aplinkosaugininkams, šie nukreipę į gyvūnų globos draugiją. Pastarieji taip pat atsisakė išsivežti gyvūną, pasiūlė patiems išgabenti į mišką. Tuomet skambino į Klaipėdos regiono gyvūnų globos namus „Nuaras“, jų atstovus, pasak skaitytojo, taip pat teko įtikinėti, kad palikti stirną gatvėje nesaugu ir pačiam gyvūnui, ir žmonėms.

Netrukus furgonu atvykęs „Nuaro“ atstovas gyvūną įkėlė į narvą ir išgabeno į mišką už Kartenos.

Mano, kad laksto ne viena stirna

„Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kodėl praeiviai, matydami stirną, kuria džiaugėsi ir gatvėje, ir feisbuke – neabejotinai apie ją žinojo ir rajono medžiotojai, visą savaitę nesiėmė jokios iniciatyvos, kad gyvūnas būtų grąžintas į jo įprastą aplinką.

Rajono tarybos narys ir medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ atstovas Romualdas Jablonskis patikino žinojęs apie mieste klaidžiojančią stirną: „Gyvenu šalia Jauryklos parko, kaimynystėje – trys laisvi sklypai. Stirnos ten vaikšto nuolat, bėgioja zuikiai. Neseniai mačiau Laisvės gatve, palei turgų, prabėgančią stirną. Nemanau, kad tik viena stirna telaksto po miestą: į Kretingsodį atklysta vienos nuo Rūdaičių, po miestą slampinėja kita ar kitos, atkeliavusios iš priešingos pusės – Jauryklos miškelio. Galvoju, kad toji, klaidžiojusi po miestą, ėjo palei Jauryklos parką, kažkas pabaidė, ji nuklydo ir neberado kelio atgal.“

Stirnos, R. Jablonskio žodžiais, eina ten, kur rapsų laukai, atkapsto jų želmenis iš po sniego, prisiryja, skrandis sustoja, o pačios tampa tarsi apdujusios – tuomet galima prieiti arti, glostyti. Arba atvirkščiai – tokie gyvūnai tampa perdėtai jautrūs ir baukštūs. „Logiškiausia būtų nuvilioti laukinius gyvūnus atgal į mišką. Nesant tokios galimybės, reikėtų pranešti aplinkosaugininkams, taip pat – ir apie sužeistus gyvūnus, o pareigūnai turėtų iškviesti „Nuarą“, nes Kretingos rajono savivaldybė su šia įmone yra sudariusi sutartį dėl gyvūnų priežiūros“, – teigė R. Jablonskis.

Įstatymas nenumato tvarkos

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus vadovas Raimondas Jocius paaiškino, kad žiemą žvėrys į miestus, sodininkų bendrijas ar sodybas atklysta dėl dviejų priežasčių: pirma – ieškodamos maisto, antra – dėl saugumo.

„Šiemet gausiai prisnigo, miške susirasti maisto yra sunku, ir žvėrys eina arčiau sodybų. Taip pat stirnos į urbanizuotas teritorijas eina dėl per didelės plėšrūnų, ypač – vilkų, populiacijos: valstybė saugo savo turtą, medžiotojams neleidžiama jų medžioti. Bet tas „turtas“ taip pat nori ėsti, dėl to stirnoms suveikia savisaugos instinktas – eiti arčiau sodybų“, – kalbėjo R. Jocius.

Paklaustas, kaip teisingiausiai reikėtų reaguoti pamačius stirną judrioje gatvėje, pašnekovas neslėpė, kad įstatymai nenumato tokių išimtinių atvejų: „Grožėkitės, bet nešerkite ir neglobokite. Bėda ta, kad jokiose taisyklėse nėra konkrečiai aprašyta tvarka, kaip elgtis piliečiams. Medžioklės įstatymas skirsto teritorijas į medžioklės ir nemedžioklės plotus, o iš pastarųjų galima paimti tik kritusį gyvūną. Dėl to medžiotojai į šį reikalą nesikiša. Manyčiau, kad piliečiams nereikėtų užsiimti saviveikla, nes Medžioklės įstatymas draudžia uždaryti ar laikyti laukinius gyvūnus ūkiniuose pastatuose. Taigi žmogus, norėdamas gero gyvūnui, gali prisišaukti sau baudą.“

R. Jablonskis papildė, kad po Naujųjų metų baigiasi stirnų medžiojimo sezonas. Pagal įstatymą medžiotojai privalo nutraukti sužeistų gyvūnų kančias.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas