|
|
|
Futbolo veteranai išsidalino medalius
Gruodžio 18 d. baigėsi Kretingos rajono veteranų salės futbolo pirmenybės, kuriose šiemet varžėsi šešios komandos. Praėjusiais metais jos neįvyko dėl COVID-19 pandemijos. Šiemet pirmenybėse galėjo dalyvauti žaidėjai, turintys galiojančius galimybių pasus ir gimę 1986 m. arba anksčiau. Didžiajame finale susitiko nė vieno pralaimėjimo nepatyrusios SK „Grafas“ ir FK „Vienuolikė“ komandos. Finalas prasidėjo netikėtu įvarčiu į SK „Grafas“ vartus – jau pirmą rungtynių minutę savo komandą į priekį išvedė Vitalis Marozas, o 10-ą min. rezultatą „Vienuolikės“ naudai padvigubino Vitalijus Butko. Valdas Trakys 12-ą min. įmušė pirmą SK „Grafas“ įvartį, bet V. Marozas 20-ą min. atstatė dviejų įvarčių skirtumą – 3:1. 22 min. V. Trakys vėl sušvelnino skirtumą iki 3:2, bet paskutinę I kėlinio minutę Vygantas Burkštys atstatė savo komandai saugesnę persvarą – 4:2. Antrą kėlinį pirmieji vėl pasižymėjo FK „Vienuolikė“ vyrai, 28-ą min. po Dariaus Grigaičio įvarčio skirtumas dar labiau išaugo – 5:2, tada SK „Grafas“ buvo pavykę atkurti intrigą: po tikslių Mariaus Simėno ir Valdo Trakio smūgių skirtumas tarp komandų tapo minimalus – 5:4. Į tai FK „Vienuolikė“ atsakė Vitalijaus Butko ir Nerijaus Šliogerio įvarčiais ir atstatė 3 įvarčių persvarą – 7:4. Per likusį laiką Juozas Serapinas savo įvarčiu sušvelnino skirtumą, bet N. Šliogeris atsakė FK „Vienuolikė“ įvarčiu, o paskutinį įvartį 48-ą min. pelnė Mindaugas Alksnys. Po finalo nugalėtojų komandos atstovas Darius Grigaitis teigė: „Buvo netikėtai įtempta kova, nelabai gal ir tikėjome, kad taip gražiai baigsis, bet labai džiaugiamės apgynę čempionų titulus. Kadangi pernai dėl pandemijos turnyro nebuvo, tai realiai mes jau trejus metus esame nenukarūnuoti. Taip sutapo, kad paskutiniąsias rungtynes pogrupyje žaidėme irgi su „Grafu“, tad nesistengėme visko parodyti, ir tai buvo gera treniruotė, o finalą pasilikome desertui. Mums pasisekė, džiaugiamės tuo. Finale žaidėme prieš tikrai stiprius varžovus, kurie daug metų žaidžia ir treniruojasi kartu. Tačiau, pasitikėdami savo jėgomis, finale pirmavome nuo pat pirmos minutės ir nė karto neleidome varžovams išsiveržti į priekį. Žaidėme vieningai be jokių barnių, ir, kaip veteranai, sugebėjome išsaugoti pakankamai jėgų iki paskutinių rungtynių sekundžių.“
SK „Grafas“ komandos narys Vitalijus Kvietkauskas nedaugžodžiavo: „Manau, finale pritrūko nusiteikimo, nuo pat pradžių turėjome vytis varžovus ir, nors kovojome iki pačios pabaigos, ne visada išnaudojome gerus momentus, varžovai šį kartą sužaidė geriau, ir šiandien laimėjo stipresnė komanda.“ Rungtynėse dėl trečios vietos didelės intrigos nebuvo: „Topoliai“ 8:3 (5:1) nesunkiai nugalėjo „HBH“ komandą. Jau I kėlinį „Topoliai“ pelnė penkis įvarčius be atsako, kai pasižymėjo Marius Ruginis, Andrius Burovas ir Kazimieras Gnedojus, o varžovai į tai atsakė savuoju įvarčiu 20-ą minutę – įvarčio autorius Saulius Drąsutis. Antrą kėlinį irgi laimėjo „Topolių“ komanda, iškovojusi bronzos medalius. Po varžybų „Topolių“ komandos vadovas ir kaip vyriausias pirmenybių žaidėjas apdovanotas Rimantas Macius pergale per daug nesidžiaugė ir atskleidė, kad tikslas buvo kitas: „Manau, buvome viena stipriausių komandų šių metų veteranų pirmenybėse, bet pirmosiose dvejose rungtynėse žaidėme visiškai be nusiteikimo ir to pasekmė – kad turėjom žaisti dėl trečios vietos. Šiandienos rungtynės buvo lengvesnės, ir iškovojome nesunkią pergalę. Norėjome žaisti finale, manau, ten ir turėjome būti, įvertinus tai, kaip žaidėme ir kokius žaidėjus turėjome.“
Tomas KUBILIUS
|
|
