Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
„Jums – su razinomis ar be jų?“ – pirkėjams pagal skonį pyrago pasiūlo pardavėja Kristina Černojarova

Tarp penkių vertybių, šiemet įrašytų į Kretingos rajono nematerialaus kultūros paveldo vertybių registrą, be Vydmantų mezgėjų megztų riešinių, liaudiškojo giedojimo tradicijos Salantų krašte, žemaitiškų patiekalų Nasrėnuose, folklorinio dainavimo Kretingoje tradicijos, puikuojasi ir „Salantų pyragas“. Šį purų, kartais dar ir razinomis pamargintą tautinio paveldo produkto sertifikatą turintį gaminį dažnas neatsitiktinai pavadina Salantų miesto vizitine kortele.

Sėkmės garantas – senasis receptas

Tačiau toks apibūdinimas pyragą nuo 1996-ųjų kepantiems Rūtai ir Vilmantui Šiauliams tėra tik žodžių žaismas. „Mums tai – verslas, nelengvas kasdienis darbas, kuriame nuo ryto ligi vakaro sukamės nušilę, o jį ragaujantiems – galbūt prisiminimai, galbūt nostalgija“, – svarstė Rūta. Pašnekovės nuomone, kiekvienai šeimininkei pačiai išsikepti savo pyragą, kai juo pakvimpa visi namai, kur kas maloniau negu sufasuotą parsinešti iš parduotuvės ir ant stalo pasidėti jau gatavą.

Vietiniai gyventojai pyrago daugiausiai perka prieš didžiąsias metų šventes, o kasdienybėje į miesto širdyje įsikūrusią firminiu ženklu „Salantų pyragas“ pažymėtą krautuvėlę jo dažniausia užsuka pro šalį keliaujantys žmonės.

„Salantų pyrago“ ištakos – pagerintu naminiu pyragu sovietmečiu vadintas gaminys. Jį kepdavo dar tuomet veikusi Salantų senoji kepyklėlė, iki kurios uždarymo R. Šiaulienė dirbo maisto produktų technologe. Šios kvalifikacijos diplomą salantiškė yra įgijusi Vilniaus prekybos technikume.

Modernia technologija aprūpintoje R. ir V. Šiaulių kepykloje dabar triūsia 10 šeimos narių, o be jų, kaip prasitarė savininkė, verslą išlaikyti nuoširdžiai padeda ir būrelis kitų samdomų darbuotojų, kai kurių darbo stažas čia siekia ir 10, ir jau 20 metų.

„Orientuojamės į mažesnes pajamas gaunantį žmogų, todėl senąjį pyrago receptą išlaikėme iki šių dienų: naudojame ne sviestą, o margariną, miltus – tik aukščiausiosios rūšies. Kaip sakome, mūsų pyragas yra truputį geresnis už duoną“, – šypsojosi Rūta. Pusė didelės skardos tokios „duonos“ kainuoja šiek tiek daugiau, kaip du eurus.

Nedidelės „Salantų pyrago“ parduotuvės vitrinose pilna ir kitų prie kavos ar arbatos tinkančių saldžiųjų kepinių.

Kada skaniausias ir kodėl kartais trupa

R. ir V. Šiauliai firmines „Salantų pyrago“ parduotuves yra įsteigę dar ir Kretingoje, ir Skuode. Per dieną kepykloje iškepama ir visoms trims parduotuvėms pagal poreikį paskirstoma 30–40, o prieš šventes – ir šimtai kepalų.

Kada gi pyragai būna skaniausi – ką tik iš krosnies išimti, o gal pastovėję? Kodėl pjaunant kartais trupa? Rūta neabejojo, kad daugelis smaližių pageidautų kepinio dar karšto, tačiau jo skonis atsiskleidžia pravėsus arba kitą dieną. O trupėjimą gali lemti ir žmogiškieji faktoriai: kartais perrūgsta tešla, kartais pasitaiko ne tokie miltai, kokių tikėtasi – su mažiau glitimo.

Nors salantiškių verslininkų kepykla per tiek gyvavimo metų gaminių asortimentą gerokai išplėtė, kepa ir sausainius, ir „grybukus“, ir plokštainius, ir spurgas, o dabar jau ir šakočius – miltus verslininkai visiems renkasi tarsi gerą vardą pelniusiam savo pyragui. Skanėstus „Salantų pyrago“ parduotuvėje Salantuose sveria ir parduoda Kristina Černojarova. „Kaip tyčia po ranka neseniai pakliuvo mano darbo sutartis – paskaičiau ir pati nustebau, kad per šias Kūčias bus penkeri metai, kai čia dirbu. Įsitikinau: kad ir kaip nuo gardumynų mūsų parduotuvės vitrinose akys raibtų, vis dėlto dažnas pirkėjas, ypač atvykęs iš svetur, specialiai ieško būtent to legendinio pyrago“, – juokėsi ji.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas