Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Prisijungi ir pamiršti problemą. Taip prisijungimą prie centrinių nuotekų tinklų apibūdina Palangos miesto gyventojai. Šis miestas pagal prisijungusiųjų santykį yra vienas pirmaujančių Lietuvoje – rodiklis siekia 98 proc.

„Jei kalbėtume apie nuotekas, Palangos kurortą sunku lyginti su kitais Lietuvos rajonais, nes čia, kur suplūsta poilsiautojai, jungtis prie centrinių nuotekų tinklų – neišvengiama būtinybė“, – teigė bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis.

Anksčiau ar vėliau prisijungs visi

Bendrovė „Palangos vandenys“ užpernai centralizuotus nuotekų tinklus paklojo Nemirsetoje, kur galimybę gyventi patogiai suteikė beveik trims dešimtims namų. Šiuo metu baigiami darbai Būtingėje, kur prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungs du daugiabučiai namai ir dar per dvidešimt namų ūkių. 2020–2021 metais pagal bendrovės „Palangos vandenys“ parengtus projektus Ąžuolų, Uosių gatvėse, taip pat  Didžiojoje, Kurorto gatvėse buvo paklota per 800 metrų buitinių nuotekų tinklų. Įrengus šiuos inžinerinius tinklus, 24 namų ūkiai gavo galimybę prisijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų.

Iš viso prie centralizuotos nuotekų sistemos dabar prijungę 11 tūkst. 48 namų ūkiai.

Besiplečiančioje Palangoje – itin daug komercinių objektų, kurių vystytojams nesudėtinga patiems pasirūpinti šimto ar daugiau metrų ilgio magistralinio nuotekų vamzdžio paklojimu. Tačiau susiduriama su senų namų, kurių savininkai niekaip nesuranda galimybių prisijungti prie nuotekų tinklų, problema.

„Nors dažnai nuotekų tinklai yra gatvėje ir nuotekų vamzdį tereikia „atsivesti“ per savo kiemą, gyventojai spyriojasi, kad brangu“, – kalbėjo V. Beržanskis ir priminė, kad prisijungimas prie nuotekų tinklų atsiperka itin greitai, o anksčiau ar vėliau visi Palangos gyventojai supras ir įvertins šio patogumo kainą.

Be to, nuotekų tinklai – tai gera investicija ne tik į patogų gyvenimą, bet ir į sklypo vertės didinimą. Be centralizuotų nuotekų neįsivaizduojamas ir apgyvendinimo paslaugų verslas.

Kasmet lanko aplinkosaugininkai

Palangos namų ūkiai, besiverčiantys apgyvendinimo veikla, sunaudoja itin daug vandens.

„Vasarą, kai daug poilsiautojų, vienas namų ūkis per mėnesį gali sunaudoti 30–40 ir daugiau kubinių metrų vandens. Tad panašiai tiek ir nuotekų turėtų išvežti. Paprasta suskaičiuoti, – pasiūlė bendrovės „Palangos vandenys“ vadovas. – Jei vienu vežimu galima išsiurbti apie penkis kubinius metrus nuotekų ir tai kainuoja 60 eurų, tokio kiekio nuotekų išvežimui iš išgriebimo duobės per mėnesį prireikia mažiausiai 300 eurų.“

Jei bendrovės „Palangos vandenys“ specialistai pastebi, kad suvartojama daug vandens, o išvežama tik keletas kubinių metrų nuotekų, kyla paprastas klausimas, kur dingsta kitos nuotekos? Aišku, kad ne vienas, vis dar besinaudojantis išgriebimo duobe, ir pagudrauja: gyventojų nuotekų rezervuarai kiauri, jos susigeria į gruntą ir išvežamos vos kartą per metus.

Informacija apie tokius gyventojus pateikiama aplinkosaugininkams, kurie ir įspėja, ir baudžia.

Prireikia tik nedidelio paraginimo

„Bausti tikrai neskubama, gyventojus veikia rekomendacijos. Kai kam tereikia nedidelio paraginimo ar išaiškinimo, nuo ko reikia pradėti – tam mūsų specialistai negaili laiko“, – tvirtino V. Beržanskis.

Palangos kurorte bet kokio diametro vamzdynams tiesti reikia projekto ir statybos leidimo. Nuotekų įrengimo kaina priklauso nuo vamzdyno ilgio ir papildomų nuotekų šulinių įrengimo. Vieno metro nuotekų tinklų nutiesimas kainuoja apie 50–60 Eur.

„Visi, prisijungusieji prie centralizuotos nuotekų sistemos, džiaugiasi ir net prisipažįsta neįsivaizduojantys, kad iki tol gyveno kitaip. Juk nebelieka valymo įrenginių eksploatavimo ar išgriebimo duobės išvežimo išlaidų. Ir, žinoma, vargų ir kvapų“, – pokalbį baigė V. Beržanskis.

Siekiant atkreipti dėmesį į tinkamą nuotekų tvarkymą, Aplinkos ministerija inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Daugiau informacijos apie ją ir nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas