Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 95 %
Naktį-1°C debesuotumas 94 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

KRATC tikslas: sąvartyne – nulis atliekų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2021-10-22
KRATC viešųjų ryšių atstovas Arūnas Liubinavičius ir bendrovės „Kretingos komunalininkas“ ekonomistė Eglė Alonderienė prie Dumpių sąvartyno kaupo.

Tikslą „Zero Landfill“ (nulis atliekų sąvartyne) išsikėlė ir jo siekia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), nuo 2008 m. Dumpiuose eksploatuojantis europinius standartus atitinkantį sąvartyną bei jo teritorijoje veikiančią modernią mechaninio atliekų rūšiavimo gamyklą. Būtent čia patenka mišriosios komunalinės atliekos iš 7-ių aplinkinių savivaldybių, tarp jų ir iš Kretingos rajono. Pernai iš Kretingos buvo atgabenta 12,7 tūkst. t, o per 9 šių metų mėnesius – 9, 2 tūkst. t mišriųjų atliekų.

Daugiau rūšiuoti, mažiau vartoti

Tuo metu, kai prieš klimato kaitą kovojantis KRATC dirba pagal principą „Zero Landfill“, aktyvistai, kuriems rūpi planetos likimas, propaguoja filosofiją „Zero Waster“ (nulis šiukšlių): žmones raginami gyventi pagal nuostatą „daugiau rūšiuoju, mažiau vartoju“. Nerūšiuotos atliekos pūva, į aplinką išskirdamos metano dujas, o štai įsigijęs naują pirkinį, žmogus neišvengiamai sukuria naują šiukšlę. Kad neterštume Žemės, sugedusius daiktus verčiau remontuoti, veikiančius skolintis, nusibodusiais apsikeisti su kaimynu, o ne išmesti.

Sumažinti išmetamų buitinių atliekų dalį valstybes nares įpareigojo ir Europos Sąjunga. Kuo mažiau komunalinių atliekų sąvartynuose turi būti palaidojama (deponuojama). Kaip sakė KRATC viešųjų ryšių atstovas Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regione ši nuostata įgyvendinama puikiai: kai kitose Lietuvos sąvartynuose laidojamų komunalinių atliekų vidurkis sudaro 25 procentus, KRATC deponuoja 3,5 procento. Visa kita įmonė išrūšiuoja, išsiunčia perdirbti arba panaudoja energijai gaminti.

Sąvartyne įrengta specializuota aikštelė, kurioje apdorojamas po atliekų deginimo susidaręs šlakas: atskiriami juodieji ir spalvotieji metalai, priemaišos, jis išsijojamas į skirtingo stambumo frakcijas ir sandėliuojamas. Nors atliekos deginamos nuo 2015-ųjų, tačiau tik šiemet Lietuvoje apsispręsta, kad šlakas yra ne šiukšlė, o medžiaga, tinkama statyboms.

Mechaninio rūšiavimo skyriaus viršininko Raimondo Mockaus (dešinėje) teigimu, ne visos čia patenkančios komunalinio srauto atliekos tinka perdirbti. Šalia R. Mockaus – bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys.

„Bizūno principo“ gali prireikti

Kaip kalbėjo A. Liubinavičius, Dumpių sąvartyno kaupo neaugina nei senos sofos, nei spintos. Atskiroje KRATC aikštelėje baldai sumalami, metalas atskiriamas, o degiosios dalys paverčiamos kuru. Gyventojai stambiąsias atliekas paprastai suveža į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurios įrengtos kiekvienoje savivaldybėje. Tačiau neretai galima pamatyti, kad pro konteinerių angas netelpančios atliekos sukraunamos ir tiesiog prie gatvėje esamų bendrųjų konteinerių. Tai jau administracinis nusižengimas, o padėti gali „bizūno principas“. Kaip pasakojo KRATC atstovas, šią problemą Europos šalys sprendžia savaip. Estijos mieste Taline kiekviena atliekų surinkimo aikštelė priskirta konkretiems namams, ir už tvarką atsako jų administratoriai. Pastebėjus prie konteinerių paliktus „rakandus“, gyventojai įspėjami per tris dienas šį „turtą“ išvežti. Jei tai nebus padaryta, išveš atliekų tvarkytojai, bet bus išrašyta ir pateikta sąskaita. Tokia tvarka kelią skinasi ir Klaipėdoje – prieš pusantrų metų konteinerių aikštelės gyvenamųjų namų bendrijoms ir namų valdoms priskirtos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Kaip paaiškino KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininko pavaduotojas Gediminas Sendrius, gali būti ir trys vienos aikštelės administratoriai, kurie tvarką prižiūri pasikeisdami pagal grafiką. Kretingoje, kaip sakė „Kretingos komunalininko“ ekonomistė Eglė Alonderienė, konteinerių aikštelės priskirtos šiai bendrovei.

Su statybinėmis medžiagomis – problema

A. Liubinavičiaus teigimu, per pastaruosius 4–5 metus Klaipėdos regione komunalinių atliekų sumažėjo beveik 10-čia procentų, tačiau pastebimai padaugėjo į sąvartyną atvežamų statybinių atliekų. Asbesto atliekos nesuyra, technologijų, kaip sunaikinti, nėra, todėl jos, supakuotos į polietileną, šalia sąvartyno įrengtoje aikštelėje užpilamos ir glūdi po žeme.

„Kiek konteinerių esate matę statybų aikštelėje?“ – paklausė ir pats atsakė, jog geriausiu atveju – vieną, nors skirtingoms – betono ir plytų, plastiko, komunalinėms atliekoms ir plėvelei – reikia 4-ių. Statybų atliekos turi būti rūšiuojamos jų susidarymo vietoje. Beje, nuo kitų metų bus patvirtinti du tarifai – rūšiuotoms ir nerūšiuotoms statybų atliekoms. Vežėjai, kurie yra patys statybininkai arba jų samdyti rangovai, už paslaugą mokės skirtingomis kainomis.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys išryškino problemą, su kuria susiduriama atokiose rajono vietose. Pavyzdžiui, Salantai, Imbarės kraštas gerokai nutolę nuo Ankštakių kaime esančios didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Remontuodami savo būstus, statybines medžiagas gyventojai sumeta į mišriųjų atliekų konteinerius. Seniūnai sutiktų, kad būtų pastatyti atskiri konteineriai, bet atviras klausimas, kaip teisingai įforminti, kad tam tikro nustatyto kiekio atliekų išvežimo paslauga žmonėms taip pat būtų nemokama, kaip yra Ankštakių aikštelėje?

Sąvartyno teritorijoje smarvės nėra – purškiamas specialus orą naikinantis dezinfekuojantis skystis.

Mašinos sveriamos, turinys kontroliuojamas

Dumpių sąvartynas – saugus, įrengtas iškasus 6 m gylio duobę. Paklota drenažo sistema, į gruntinius vandenis pro sąvartyno dugną nepatenka nė lašas pūvančių medžiagų skysčio, vadinamojo filtrato, kuris nuteka tiesiai į nuotekų įrenginius.

Kaip papasakojo sąvartyno viršininkas Viačeslavas Kinderis, iš įvairių regiono vietovių atliekas atvežusios mašinos pasveriamos tiek pilnos, tiek jau išvažiuojančios tuščios, nes pagal svorį savivaldybėms, mokančioms vadinamąjį vartų mokestį, išrašomos sąskaitos. Įvertinama ir kas yra atliekų sraute. „Jeigu ten pridėta padangų, trąšų likučių, asbesto ar kitų draudžiamų dalykų, – vežėjui iškart pasakom: važiuok, žmogau, iš kur atvažiavęs ir perrūšiuok, išmesk, kas netinka“, – kalbėjo viršininkas. Papildoma kontrolė vyksta dar ir ant sąvartyno kaupo – kas iš mašinos išverčiama, stebi prižiūrėtojas, kuris vairuotoją taip pat gali atgręžti ir pasiųsti namo. Mišriosios komunalinės atliekos nukreipiamos į angarą, kur yra rūšiuojamos. Ką galima perdirbti, tas bus perdirbama, ko negalima, keliauja į termofikacinę jėgainę. Į akis krito „kitkos“ sandėliuojamų antrinių žaliavų – kombinuotų pakuočių, popieriaus, plastiko – jau paruoštų perdirbėjams. Bet, kaip papasakojo Mechaninio rūšiavimo skyriaus viršininkas Raimondas Mockus, kai kurias iš kelių rūšių plastiko pagamintas pakuotes perdirbti sudėtinga, neapsimoka, kaip antrinė žaliava jos nenaudojamos, o yra deginamos. Iš viso sudeginama apie 80 procentų komunalinio srauto atliekų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas