Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar iš naujos šalies valdžios tikitės reikšmingų permainų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ką turėtume žinoti apie įtraukųjį ugdymą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas
  • 2021-10-15
Vaidota Vaišienė (kairėje) ir Vika Gridiajeva įsitikinusios, kad tolerancija, bendradarbiavimas ir drąsa spręsti problemas lems, kad įtraukusis ugdymas taptų realybe.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje, Geros mokyklos koncepcijoje suformuluotos nuostatos, kurios iš esmės keičia švietimo strategiją pereinant nuo švietimo visiems prie švietimo kiekvienam, įtvirtinant suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) modelį. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. šalyje įsigaliosiantys įstatymai įpareigos mokyklų bendruomenes kiekvienam vaikui užtikrinti sąlygas ugdytis jo artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir gauti būtiną specialistų pagalbą. Apie įtraukųjį ugdymą, jo keliamus iššūkius „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja, specialiojo ir inkliuzinio ugdymo koordinavimo magistre Vaidota Vaišiene ir šio skyriaus psichologe Vika Gridiajeva.

– Kas tai yra įtraukusis ugdymas ir kaip jį turėtų suvokti visuomenė? – specialisčių paklausė „Pajūrio naujienos“.

V. Vaišienė:

– Įtraukusis ugdymas – tai kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui. Iki 2024 metų turėtų būti pašalintos visos kliūtys, kurios trukdo įtraukties principo švietime įgyvendinimui, t. y. kiekvieno vaiko teisei mokytis saugioje, jam tinkančioje aplinkoje, kuri atitinka jo asmenines galias ir poreikius. Integracijos principą švietime, kuris reiškia vaikų pritaikymą, „adaptavimą“ mokyklai, keičia įtraukties principas, tai yra ugdymo įstaigos pritaikymas vaiko poreikiams, suteikiant pagalbą kiekvienam vaikui ir užtikrinant pagarbą kiekvieno individualumui ir vaikų įvairovei.

– Kokių sutrikimų turintys vaikai taps ugdymo proceso dalyviais?

V. Vaišienė:

– Praktiškai įgyvendinant įtrauktį švietime, pirmiausia turėtų pasikeisti visuomenės nuostatos, kad vaikai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų ugdomi specialiuosiuose ugdymo centruose ar specialiosiose klasėse. Visuomenės nuostatos turi keistis į vaikų, turinčių negalias dėl intelekto, regos, klausos, judesio ir padėties, įvairiapusių raidos sutrikimų (autizmo spektro sutrikimo), emocijų ir elgesio sutrikimų, ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose. Bet tai nereiškia, kad tėvams nebeliks galimybės rinktis ugdymo įstaigą: specialiosios paskirties ar bendrojo ugdymo. Tai procesas, kuris tik prasidėjo, kuriam visi rengiamės, ir jo eigą nulems daugelis veiksnių.

V. Gridiajeva:

– Kai kalbame apie kitokius žmones, dažnai visi sutartinai deklaruojame, kad esame labai tolerantiški. Sakome, kad nebaksnojame pirštu į negalias, o kaip tik stengiamės jas priimti. Bet įtraukusis ugdymas nėra kalba tik apie negalias, kurios yra akivaizdžiai matomos – tarkim, regėjimo ar judėjimo sutrikimai. Praktikoje matau, kad sunkiausiai priimami elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo sutrikimų turintys vaikai. Taip pat pastebime sunkumų dėl požiūrio į autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Visi šie sutrikimai panašūs tuo, kad veikia gebėjimą laikytis daugumos priimtų elgesio normų. Ir visuomenei vis dar sunku suprasti, kaip taip gali būti, kad vaikai mūsų neklauso, nevykdo nurodymų iš pirmo, o gal net ir iš penkto karto. Galite paeksperimentuoti: nusiveskite 3 metų krizę išgyvenantį vaiką į parduotuvę ir pasakykite jam „ne“ viskam, ką jis norės pačiupti, o tada žiūrėkite, kaip elgiasi aplinkiniai. Žmonėms sunku suprasti, jog tai, kad vaikas neatitinka elgesio „normų“, nėra jo pasirinkimas, o tikrų tikriausias negalėjimas. Laikausi pozicijos, kad vaikai elgiasi gerai, kai gali. O kai negali, mes turime jiems padėti.

– Kokius iššūkius turės priimti ir išspręsti mokykla, kai kalbame apie įtraukųjį ugdymą?

V. Vaišienė:

– Lietuvoje įtraukties principą atspindi Geros mokyklos koncepcija. Turi keistis visos mokyklos bendruomenės nuostatos, kultūra, galvojant apie kiekvieno vaiko individualiems poreikiams pritaikytą ugdymo aplinką, ugdymo būdus ir priemones. Čia labai svarbus komandinis darbas, kuriame dalyvautų visa mokyklos bendruomenė: mokyklos vadovai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, vaikai ir tėvai. Lietuvoje jau atliktas pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio veiksmingumo ekspertinis vertinimas, kurio pagrindu bus numatomos ir įgyvendinamos Švietimo įstatymo pakeitimams dėl įtraukties įgyvendinti iki 2024 m. reikalingos priemonės. Džiaugiamės, kad mūsų rajone parengtas techninis projektas išoriniam liftui įrengti Marijono Daujoto progimnazijoje, sudaryta sutartis su rangovu dėl vidaus keltuvų įrengimo Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, įrengtos poilsio ir ramybės zonos autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams Darbėnų gimnazijoje, Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre. Kretingos rajone dalis ugdymo įstaigų jau turi įsigiję specialiųjų mokymo priemonių, iki 2024 metų bus skirtas finansavimas specialiųjų mokymo priemonių įsigijimui visoms ugdymo įstaigoms, kuriose ugdomi vaikai, turintys didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Klasėse, kuriose bus kartu ugdomi ir didelių, labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, turėtų dirbti mokytojo ir mokinio padėjėjai, daugiau negu vienas mokytojas, jeigu reikės, ir švietimo pagalbos specialistai.

– Ne mažiau iššūkių laukia ir mokyklų bendruomenių?

V. Gridiajeva:

– Įtraukiojo ugdymo tema yra jautri ir kelianti pasipriešinimo jausmus visiems: ir mokyklų administracijoms, ir mokytojams, kurie moko ne vieną vaiką, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokyklų vadovai, pedagogai jaučia įtampą dėl vis dar labai akcentuojamų aukštų mokinių mokymosi rezultatų. Nes, panašu, yra gilus įsitikinimas, kad balai atspindi ir mokytojo profesionalumą, kas tikrai gali būti klaidinantis matas. Todėl nesunku suprasti, kodėl šiandien vis dažniau kalbama apie mokytojus lydintį perdegimą, visų ugdymo proceso dalyvių emocinės savijautos svarbą.

Svarbus momentas – ir visa klasės bendruomenė: mokiniai ir jų tėvai. Esu dalyvavusi ne viename susirinkime, kur klasė sukyla prieš netipiškai besielgiančio vaiko tėvus. Galima suprasti tuos tėvus, kurie siekia savo vaikų saugumo. Dažnai tėvai nori greito rezultato, surasti kaltininkus ir juos nubausti. Bet iš esmės, visa įtraukiojo ugdymo filosofija yra apie tai, kad mes visi turime savo poreikius, kurie gali būti tenkinami skirtingais būdais. Pavyzdžiui, jei jūs norite keliauti, jūs galite eiti, galite važiuoti dviračiu, traukiniu ar autobusu, kažkas gali skristi ar plaukti. Bet, sakykime, jei sergate jūros liga? Tuomet kruizas – ne jums. Arba paniškai bijote skristi? Vis dar gajus noras visus vaikus mokyti vienu ir tuo pačiu būdu: sėdint suole, vienu ir tuo pačiu metu. Ir kartais tenka nemažai paplušėti, išaiškinant tai, kad vienas vaikas gali mokytis 5 pamokas, o kitas – tik 2, ir tai nulemta ne auklėjimo ar charakterio savybių, o vaiko kognityvinių procesų ar sensorinių pakitimų. Kas iš to, kad mes sugebėsime išlaikyti vaiką suole 45 minutes, jei per tą laiką jis nieko neišmoks ir nieko negirdės, o po to „išsėdėjimo“ jis nebegalės dar labiau savęs kontroliuoti pertraukų metu, kai jam teks įveikti nemažai socialinių iššūkių?

Labai noriu visus paskatinti pagalvoti apie tai, ar tikrai kiekvienas vaikas turi išmokti „traukti šaknį“? Kam tam vaikui šaknis, jei, sakykime, jam vis dar labai stinga savarankiško gyvenimo įgūdžių? Viskas gerai, jei mes matome, kad vaikas gali išmokti ir jam tai nekainuoja visos dienos nervų rezervo. Visos mokyklos bendruomenės uždavinys – skatinti tų vaikų savarankiškumą ir socialines kompetencijas. Nes tie ypatingi vaikai yra ir bus tarp mūsų. Jei jie augs žinodami, kad yra laukiami, mylimi, jie labiau bus linkę bendradarbiauti negu tie vaikai, kurie auga aplinkoje, kurioje jaučiasi nesaugūs, nelaukiami ir lyg priešų teritorijoje.

– Koks Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vaidmuo, mokykloms rengiantis pradėti įtraukųjį ugdymą?

V. Vaišienė:

– Mūsų skyriaus specialistai, puikiai žinodami rajono švietimo ir specialiosios pagalbos teikimo galimybes, siūlo, rekomenduoja tik šalia vaiko gyvenamosios vietos esančią ugdymo įstaigą, taip pat supažindina ir su specialiosiomis klasėmis bei grupėmis Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje. Įvertinus pagalbos prieinamumą jų vaikams, tėvams suteikiama pasirinkimo laisvė. Skyriaus specialistų pagrindinis tikslas – ankstyva laiku teikiama pagalba: ikimokyklinio ugdymo mokytojai ir specialistai kuo ankstyvesniame amžiuje turėtų pasiūlyti tėvams įsivertinti vaiko raidą Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriuje, kad vaikui būtų suteiktos ankstyvosios intervencijos paslaugos – ne tik logopedo, bet ir specialiojo pedagogo, psichologo. Nuolat vykdoma švietėjiška veikla visose ugdymo įstaigose, apskritojo stalo diskusijos, konsultacijos, pasitarimai specialistų metodiniuose susirinkimuose. Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus specialistai ne tik skaito paskaitas, veda diskusijas „Kitoks vaikas grupėje/klasėje“, bet yra parengę ir vykdo ilgalaikę programą mokytojams, mokytojų padėjėjams „Įtraukusis ugdymas: galimybės ir realybė“, nuolat bendrauja su asociacija Kretingos Lietaus vaikai, organizuoja bendrus renginius apie įtrauktį švietime visose ugdymo įstaigose, švietėjiško pobūdžio renginius – susitikimus su Aspergerio, autizmo spektro sutrikimą turinčiais suaugusiaisiais, filmų peržiūromis šviečia visuomenę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas