Pajūrio naujienos
Help
2021 Gruodis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 95 %
Naktį-1°C debesuotumas 94 %
Apklausa

Ar šventinės gerumo, labdaros akcijos sprendžia skurdo problemas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Leonardas Skirpstas kuria įvykių ir kelionių fotometraščius. 2014 m., Maidanas

„Mane kartais pavadina fotomenininku, aš gi manau esąs tiesiog fotokorespondentas, kuriam kartais pasiseka pagauti neprastų dokumentinių kadrų, iš kurių susidėlioja fotometraščiai“, – sakė iš Užkanavės kilęs, dabar Vilniuje gyvenantis profesionalus žurnalistas Leonardas Skirpstas, Palangai minint grąžinimo Lietuvai šimtmetį surengęs parodą „Šventoji per pusę amžiaus“.

Šaknys – prie Baltijos

„Gimiau prie Baltijos jūros, pirmosiose mano nuotraukose taip pat – ji. Ir dabar, apkeliavęs per 40 įvairiausių pasaulio vietų, su didžiausiu malonumu grįžtu į gimtinę, į Užkanavės gatvę, kur gyvena mano mama. Pro namų langus matau kopas, ir, išvydęs gražų saulėlydį, einu fotografuoti. Gal ir banalu, bet, turėdamas keletą tūkstančių kadrų, pradėjau galvoti, kad gal vertėtų bent jau parodą surengti“, – pradėjo pasakojimą L. Skirpstas.

Latvių, po Palangos grąžinimo ir teritorijos iki Būtingės prijungimo prie Lietuvos vadintų kuršininkais, Skirpstų giminė istoriniuose dokumentuose pirmąkart paminėta 1800-aisiais. Ir, kiek iš mamos ir močiutės pasakojimų žino bei pats prisimena pašnekovas, šeimos gyvenimas buvo susijęs su jūra, su žvejais. Senelis kartu su broliu žvejodavęs, kol per vieną audrą grįždamas iš žvejybos brolis nuskendo, o pats Mikelis Skirpstas vos išsigelbėjęs – tada žvejybą metęs. Ir mama, ir krikšto tėvas, ir dėdė dirbo žvejybos ūkyje „Pajūris“, tad, dar vaikas būdamas, L. Skirpstas sukiodavosi tarp žvejų, o tik pradėjęs fotografuoti nuotraukose fiksavo jų kasdienybę.

„Didžioji dalis tų nuotraukų buvo padarytos 1973–1974 m., jos buvo eksponuotos ir mano pirmojoje personalinėje parodoje, 1975-iaisiais surengtoje Vilniuje, Fotografijos meno draugijos salone, – tada tapau jauniausiu šios draugijos nariu. Šios archyvinės nuotraukos kartu su senųjų šventojiškių portretais sudėtos į parodą „Šventoji per pusę amžiaus“, – sakė fotografas, prisipažinęs, kad jaučiasi esąs skolingas gimtajam kraštui ir nuotraukomis bandąs tą skolą savaip grąžinti. – Apmaudu, kad koronavirusas neleidžia man įgyvendinti sumanymą užfiksuoti senuosius šio krašto gyventojus – o juk jie taip greitai išeina“.

Iš ciklo „Šventosios žvejai“ 1973–1974 m

Baltijos kelias

Fotografija nulėmė profesiją

„Fotografuoti pradėjau šeštoje klasėje. Teta paskolino fotoaparatą „Smena 6“, pirmosios nuotraukos buvo jūros ir pajūrio peizažai, pusbrolių ir klasės draugų portretai. Mokiausi Palangos vidurinėje mokykloje, dabartinėje Senojoje gimnazijoje, kurioje buvo mokytojo Algimanto Želvio vadovaujamas foto-kino būrelis. Mokytojas jau pirmąsias mano nuotraukas atrinko į parodą. Tada mama padovanojo man fotoaparatą ir juosteles: dar ir dabar atsimenu, kaip aš, nežinodamas, kad juostelės būna ne tik kasetėse, pirmąją savo juostelę apšviečiau“, – daugiau nei 50 metų senumo istoriją su šypsena prisiminė L. Skirpstas.

Jis ir dabar archyvuose tebeturi nuotrauką, kuri nulėmė visą tolimesnį gyvenimą.

„Buvo 1973-ieji, baigiau 8 klases. Eidamas pro spaudos kioską, sustojau laikraščių ir žurnalų pavartyti. Kažkaip netyčia atsiverčiau Kretingos rajono laikraštį ir net apstulbau pamatęs savo fotografiją: buvau nufotografavęs jūrą ir į ją įtekančią Rąžę, ir šią nuotrauką kartu su kitomis laikraščiui buvo atidavęs A. Želvys. Tada ir nusprendžiau rinktis fotožurnalistiką“, – pasakojo 1980-aisiais žurnalistikos studijas Vilniaus universitete baigęs, ilgą laiką žurnale „Kooperatininkas“ dirbęs, jį uždarius į verslą perėjęs, o dabar vėl įvairiuose interneto portaluose ir leidiniuose publikacijas bei fotoreportažus skelbiantis L. Skirpstas.

„UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“. Kernavė.

„UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“. Naujoji Zelandija

Parodų turtingas laikas

Pastaraisiais metais L. Skirpstas rengia daug parodų. Tvarkydamas savo archyvą, kaip pats sakė, netikėtai aptiko gerą šūsnį senų negatyvų, nespalvotų, laiko ir aplinkos kiek pakeistų, tačiau be galo vertingų – juose užfiksuoti Lietuvos istoriją pakeitę įvykiai. Taip gimė parodos „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“, „Dienos ir naktys: būti ar nebūti“, skirta 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiams, Baltijos kelio 30-mečiui skirta paroda „(Ne)lokali istorija“. 2014-aisiais jis buvo nuvažiavęs į Ukrainą, į Kijevą – to meto įvykių atspindžiai sudėti į parodą „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“.

Šiuo metu per Lietuvą keliauja jo paroda „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ – nuotraukose užfiksuoti unikalūs UNESCO saugomi objektai, kraštovaizdžiai, gamtos sukurti paminklai, miesteliai, statiniai Europos šalyse, Naujojoje Zelandijoje, Izraelyje, Egipte, Tailande.

„Minčių ir sumanymų turiu labai daug: norisi ir dar pakeliauti, ir iš archyvų parodų surengti – turiu puikių kadrų iš studijų laikų, kuriuose dabar žinomais ir žymiais žmonėmis tapusių mokslo draugų portretai. Tik kaip suspėti – laikas negailestingas, jo labai trūksta“, – atsidūsėjo dokumentinės fotografijos maestro L. Skirpstas.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas