– Man atrodo, kad galimybių paso tvarka sukels daug problemų, ypač pagyvenusiems žmonėms, nes tikrai nėra aišku, kaip jį gauti. Juolab kad vyresni žmonės beveik nesinaudoja išmaniaisiais telefonais. Mano nuomone, užtektų pasiskiepijusiems žmonėms gauti atitinkamą pažymėjimą, kurį galėtų parodyti kartu su asmens dokumentu. Skiepytis privalu, bet galimybių paso tvarką reikėtų supaprastinti.
Antanas JUŠKĖNAS:
– Tai, kad griežtai įvedamas galimybių pasas, manęs netenkina, nes taip sukuriama atskirtis, žmonės supriešinami. Pats esu pasiskiepijęs, nes dirbu su žmonėmis, tačiau nesutinku, kad vieni kažkur galės dalyvauti, kiti – ne. Mano nuomone, galimybių pasas tiesiog nereikalingas, o numatomas draudimas be jo neleisti, tarkim, į prekybos centrus – visiška nesąmonė. Ir kas ten viską sutikrins?
Vytautas JASAITIS:
– Manau, kad įvedami galimybių pasai bei ribojimai jų neturintiems skaudžiai atsilieps vyresnio amžiaus žmonėms, ypač gyvenantiems kaimo vietovėse. Jiems juk trūksta informacijos, ir ne tik apie galimybių pasus, bet ir apie patį skiepijimą. Įsivaizduokit, kaime gyvenančiam žmogui reikia pasiekti gydytojus Klaipėdoje, o jo be galimybių paso į autobusą neįleis. Ir kur jam dingti?
Edita GIRČIENĖ:
– Netenkina dėl vienos labai svarbios priežasties. Visur oficialiai skelbiama, kad skiepai neapsaugo nuo ligos, tik sergama lengvesne forma. Paskiepytieji lygiai vienodai gali pernešti virusą ir užkrėsti kitus. Tad ir galimybių pasas nuo ligos ar užkrato neapsaugos, o jį gavusieji susikurs klaidingą nuomonę, kad saugotis nebereikia. Karantino draudimai turi galioti lygiai visiems.
Kalbino Livija GRJAUSKIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
