|
|
|
Juozo Griušio karikatūrose – epochos dienoraštis
„Karikatūristai Lietuvoje gyvena gerai, tačiau su Juozu būtų dar geriau. Mums tikrai jo trūksta, trūksta jo ypatingo gebėjimo perteikti tai, kas vyksta šalia mūsų ir aplink mus“, – taip apie dailininką Juozą Griušį nuo 1973-iųjų daugiau nei tris dešimtmečius karikatūrose šmaikščiai fiksavusį Palangos ir visos Lietuvos gyvenimą, kalbėjo kolega ir bičiulis karikatūros meistras Jonas Varnas albumo „Juozas Griušys. Karikatūra“ pristatymo metu. Albume – virš 600 karikatūrų Albumo, kurio 306-iuose puslapiuose sudėta per 600 karikatūrų, kurias palangiškis dailininkas Juozas Griušys (1952–2017), piešė nuo 1973 iki 2007 metų, leidimą inicijavo menininko šeima – žmona Nijolė Griušienė ir sūnūs Mindaugas bei Juozas Griušiai. Susirinkusiems į albumo pristatymą Palangos kurhauzo salėje dailininko kolegoms ir bičiuliams N. Griušienė prisipažino, kad nuo pirmų bendro gyvenimo dienų žavėdavosi vyro karikatūromis, o, metams bėgant, stiprėjo noras jas sudėti į kokį nors leidinį. Taip jau atsitiko, kad albumą „Juozas Griušys. Karikatūra“ teko sudaryti be paties autoriaus – karikatūras iš 4 tūkst. 500 šio žanro piešinių bei dar per tūkstančio eskizų archyvo atrinko sūnūs. „Šis albumas – ne apie Juozą Griušį, o apie beveik 40 metų laikotarpį, kurį apima jo karikatūros, apie įvykius, svarbius Palangai, svarbius Lietuvai, apie tai, kaip tėtis pamatydavo vieną ar kitą situaciją, kaip ją perteikdavo, kaip, metams bėgant, keitėsi jo braižas,– sakė Mindaugas Griušys. – Karikatūros žanras gal ir nėra labai populiarus, bet – labai aktualus. O kai kurios temos, kuriomis kūrė tėtis, tebėra svarbios ir šiandien.“ Juozas Griušys (jaunesnysis) akcentavo, jog karikatūra neturi laiko sampratos ir savo tematika bei aktualumu yra amžina: „Tėčio piešiniuose atsispindi jo santykis su Palanga ir palangiškiais, miesto svečiais, požiūris į kurorto bei šalies gyvenimo įvykius. Kai kurios karikatūros yra su įrašais bei komentarais – jie taip pat labai svarbūs. Ši knyga – kaip minčių segtuvas, tam tikras karikatūros dienoraštis, tad ir viršelį sukūrėme segtuvo formos.“
Atspindi visą epochą Prisiminimais apie J. Griušį dalinosi karikatūristas J. Varnas, smagias gyvenimiškas istorijas pasakojo dailininko brolis tapytojas Pranas Griušys. „Aš manau, kad šiuo albumu galės remtis sociologai ar istorikai, nes čia yra puikios medžiagos moksliniams tyrinėjimams: Juozo karikatūrose atsispindi visa epocha“, – pabrėžė P. Griušys. Ne vienerius metus su J. Griušiu bendravęs Palangos miesto viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys priminė, kad vienas Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ susibūrimo iniciatorių ir ilgus metus jai vadovavęs menininkas paliko ryškių darbų visose srityse, kurių tik imdavosi: karikatūroje, grafikoje, tapyboje, taikomojoje dailėje. „Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į jo dienoraščius: juk Juozas ne tik kasdien piešdavo eskizus karikatūroms, piešiniams ir tapybos darbams. Jis kasdien užrašydavo savo mintis ir įžvalgas, jo dienoraščiai – Palangos veidas, tad linkiu išleisti dar vieną knygą“, – kalbėjo K. Rudys. Išleisti dar vieną knygą, į kurią būtų sudėtos J. Griušio dienoraščių ištraukos bei piešiniai ir tapybos darbai, linkėjo albumo leidimą parėmusios Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, kolegos dailininkai iš kūrybinės grupės „Mostas“ bei visi, kas buvo pažįstami su šviesaus atminimo dailininku J. Griušiu. ----
Juozas Griušys gimė 1952 m. kovo 10 d. Klaipėdos rajone, Medsėdžių kaime. Baigęs Priekulės vidurinę mokyklą, 1969-aisiais įstojo į S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Trejus metus atitarnavęs kariuomenėje grįžo studijuoti į Kauną. 1975 m. vasarą pradėjo dirbti Palangos prekybos valdybos dailininku, čia susipažino su būsima žmona Nijole. Palangoje gimė ir užaugo Griušių sūnūs – Mindaugas ir Juozas. Parodose J. Griušys dalyvavo nuo 1975-ųjų. Dirbo tapybos, akvarelės, grafikos, karikatūros kaligrafijos srityse ir mišria technika. Bendradarbiaudamas su žurnalu „Šluota“ ir kitais leidiniais, nuo 1972 m. publikavo apie tūkstantį karikatūrų bei šaržų. Sukūrė komiksus istorine tematika „Pabėgimas“ (1991 m.), „Pražūtingas žygis“ (1992 m.) bei komiksą pagal Ž. Verno kūrinį „Kapitono Granto vaikai“ (1995 m.). Personalinės parodos vyko Palangoje 1986, 2000, 2007, 2015, 2017 metais Grupinėse karikatūrų parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvavo nuo 1975 m. Tarptautinėje karikatūrų parodoje Taline (1980 m.) apdovanotas specialiu prizu, Lietuvos karikatūros parodose (1989 ir 1991 m.) užimta pirmoji vieta, pirma vieta pelnyta ir karikatūrų konkurse „Lietuva ir NATO“ (2001 m.).
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
