Rekordinio javų derliaus prognozės bliūkšta?

UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas

„Agrorodeo“ aikštelėje Kretingoje pilami pirmieji naujo derliaus grūdai.

Viena didžiausių grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse UAB „Agrorodeo“ vienintelė Lietuvoje grūdus superka be elevatorių, veža juos iš ūkių tiesiai į uostą arba priima specialiose aikštelėse, kurių šalyje turi 20. Į vieną jų Kretingoje šią savaitę ūkininkai jau pylė šiųmetinio derliaus žieminius miežius.

„Kiek atveš, tiek priimsime, uoste vietos turime, esame išsinuomavę sandėlius, iškart vežame uostan“, – apie užtikrintą nepertraukiamą grūdų realizacijos grandinę kalbėjo UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius, iš Kretingos kilęs Robertas Lapinskas. „Pajūrio naujienoms“ užsiminus apie prognozuotą rekordinį šių metų javų derlių Lietuvoje, R. Lapinskas taip optimistiškai nusiteikęs nebuvo, nes geras prognozes, anot jo, jaukia pirmosios žinios iš laukų. Pirmieji į lengvesnes žemes su kombainais išvažiavę ūkininkai nedžiūgavo – derlingumas pastebimai mažesnis negu pernai. Tą patį patvirtinę ir derlingesnėse, kaip antai, Kėdainių žemėse, pirmuosius grūdus iškūlę ūkininkai, konstatavę, kad šios vasaros kaitra dalį derliaus pražudė. Karštis smogė, kai kviečio grūdas tebebuvo pieninėje stadijoje, sudžiūvo, nespėjęs subręsti.

Grūdų supirkimo aikštelė Pasieniečių gatvėje Kretingoje parengta javapjūtės įkarščiui, kurio pradžia numatoma jau kitą savaitę.

„Dieve, duok, kad ne visi į pašarinius nueitų, būtų ir maistinių“, – meldė R. Lapinskas.

Pernai vidutinis kviečių derlingumas buvo 6,5 t iš hektaro, šiemet, R. Lapinsko teigimu, jei pasieks 4 t/ha, bus labai gerai. Bendras grūdų derlius gali būti mažesnis apie 30 proc., lyginant su pernykščiu. Patyręs grūdų supirkėjas nepaleido vilties siūlo galo, tikėdamas, kad gal pirmosios prastos žinios iš laukų javapjūtei įsibėgėjus išsisklaidys. „Vietomis žemė gavo daug lietaus“, – sakė jis, akcentavęs, kad ir sumažėjus derlingumui ūkininkams šį praradimą kompensuoti turėtų šoktelėjusios grūdų supirkimo kainos. Ūkininkams R. Lapinskas linkėjo apsišarvuoti kantrybe ir sulaukti kuo didesnių kainų.

Kaitra stipriai degina kviečių laukus Šiaurės Amerikos žemyne, per 40 laipsnių karštis apie 20–30 dienų svilino Rusijos laukuose, tai didina grūdų brangimo tikimybę pasaulio rinkose. Ūkininkams naudinga ir konkurencija grūdų supirkimo rinkoje, kuri Lietuvoje, anot R. Lapinsko, yra „beprotiška“. „Lietuvai užtektų dviejų supirkėjų, o jų yra 15“, – pastebėjo jis.

R. Lapinskas įsitikinęs, kad grūdų ūkio kieme turi būti sandėliai, ypač, kaip šmaikštavo jis, jei nori ir vaikaičiams palikti stiprų ūkį. „Labai retai veždamas tiesiai iš lauko gerą kainą pataikysi“, – teigė verslininkas. „Agrorodeo“ su ūkininkais sudaro Atviros kainos kontraktus, leidžiančius ūkininkams kartu dalyvauti grūdus parduodant biržoje. Pagal šį kontraktą grūdai fiziškai įmonei parduodami per javapjūtę, o galutinai atsiskaitoma juos pardavus biržoje fiksuojant tos dienos kainą. „Agrorodeo“ yra pirmoji įmonė Lietuvoje, taikanti Atviros kainos sutartį. „Anksčiau sakydavo, kad mes spekuliantai, apgauname – spekuliuokite ir jūs“, – R. Lapinskas ūkininkus ragino naudotis įmonės siūlomos sutarties galimybėmis.

„Agrorodeo“ iš stambių ūkių laukų grūdus išveža galingais sunkvežimiais, gainioti tokius paimti kelių tonų iš mažo ūkelio neapsimoka, todėl smulkiesiems grūdų augintojams pritaikytos grūdų surinkimo aikštelės. Į jas savo sandėliuose nebetelpančią toną kitą grūdų atveža ir stambieji grūdų augintojai. Prakalbus apie elevatorius R. Lapinskas paaiškino, kad jie prailgina grūdų pardavimo logistikos grandinę, padidina pardavimo kaštus. Jo teigimu, dauguma Lietuvoje pastatytų ir veikiančių elevatorių jau yra amortizavęsi, šiandieną naujų elevatorių dėl išlaikymo kaštų, ilgėjančios logistikos grandinės nestatytų.

Bendras 2020 m. grūdų derlius šalyje, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, praėjusių metų spalio mėnesį siekė 6,38 mln. t – tai antras pagal dydį derlius per pastaruosius 10 metų – didžiausias – 6,52 mln. t – gautas 2015 m. Pernai kviečių kūlė vidutiniškai po 6,5 t/ha. Jei pirmi prasti ženklai iš laukų bus pranašiški, tai šiemet šis rodiklis, kaip spėjama, gali nukristi iki 4 t/ha. Šių metų pradžioje už 1 t maistinių kviečių, paimtų iš ūkininko kiemo, supirkėjai mokėjo 220 Eur, o tarptautinėse biržose kainos buvo pašokusios iki 240 Eur už toną.

• Rašyti komentarą (7)