|
|
|
Karantino tyloje atrado spalvas ir bendrystę
Kretingos muziejaus parodų salė pražydo ryškiausiomis ir gražiausiomis spalvomis – čia nuo liepos 23 dienos veiks dviejų menininkių tapybos ir grafikos darbų paroda. Dvi stiprios moterys, du skirtingi, tačiau kažkuo ir giminingi stiliai. Galbūt kitaip ir būti negalėtų: parodos autorės – kretingiškė Inga Idaitė ir iš Telšių kilusi Rasa Linkovė – draugės dar nuo paauglystės laikų.
Taip, kaip menininkių darbai, taip ir jos pačios kalbėdamos papildo viena kitą. Inga ir Rasa viena apie kitą žino viską – kartu jos nuo 15 metų, kai įstojo į tada dailės technikumu vadintą mokyklą Telšiuose. Pasirinkusios menišką gyvenimo kryptį moterys su daile save susiejo skirtingai. Rasa iš pradžių rinkosi grafiką, o Inga jau daugelį metų dirba Kretingos muziejuje ir, kaip dailininkė, apipavidalina renginius, parodas. Tačiau visą pasaulį sustingdęs karantinas dvi drauges išjudino ir įkvėpė kiek pakeisti savo, kaip menininkių, kelią. Spalvos – atsvara karantinui Pandemija ir karantinas Rasai padėjo suprasti, kad ji nori spalvų, ne tik jos pamėgtos grafikos juodumo ar pilkumo. O Inga suvokė, kad šiek tiek apleido tapybą ir, jeigu nieko nekeis, niekas ir nebežinos, kad ji yra ir dailininkė: „Atėjo laikas, atsirado branda ir noras atskleisti save kaip dailininkę.“
Dvi draugės nusprendė – nėra ko pasiduoti karantino niūrumui ir nebūtinai tamsūs vakarai turi būti liūdni: Inga ir Rasa ėmėsi piešti. „Norėjosi spalvų, gėlių, žydėjimo – priešingybės niūriam gamtos ir gyvenimo periodui“, – pasakojo Rasa. Tad jų abiejų drobės nušvito ryškumu – iš paveikslų veržiasi gėlės, žiūri paslaptingos ir spalvingos moterys, hipnotizuoja kačių žvilgsniai. „Kai pradedi piešti, laikas tarsi dingsta. Karantino vakarai tiesiog sprogo – įtraukė noras piešti, kurti, neliko nuobodulio, rutinos“, – kūrybinį procesą prisiminė draugės. Tyla – atrasti save Savo darbų parodą draugės pavadino „IR atrasti tylą“. Neįprastos konstrukcijos sakinys turi prasmę – jungtukas „ir“ susideda iš pirmųjų Ingos ir Rasos vardų raidžių. Šis sakinys – tarsi su „nukąsta“ pradžia, kurią kiekvienas gali susigalvoti tokią, kokią nori. „Per karantiną nereikėjo niekur skubėti, lėkti. Galėjome ramiai būti namuose, sulėtėti, ramiai kurti ir atrasti tylą. Toji tyla atėjo per spalvas, emocijas – atsirado vidinė ramybė“, – kalbėjo Inga. Ji prisiminė, kaip per karantiną garsiai išreiškė savo vidinį norą sudalyvauti kokiame nors plenere. Tačiau šiam norui atsirado kliūtis – Inga ir Rasa nepriklauso jokioms menininkų draugijoms, tad ir dalyvavimas pleneruose yra apribotas. „Tada ir galvojam – o ko mes savo asmeninio plenero negalime padaryti? Išsinuomojome sodybą, susirinkome draugės ir surengėme kuo puikiausią plenerą“, – juokėsi Rasa. Jai antrino ir Inga. Pasak jos, sodyboje buvo nuostabus laikas, kuris sustiprino draugystę, o moteriška draugija įkvėpė piešti tarsi iš gėlių išnyrančias paslaptingas, galingas moteris. Menininkės jau per pirmąjį savo plenerą nusprendė, kad tai turi tapti tradicija. „Rasa labai moka įkvėpti, išjudinti. Ji mane ir į muges paskatina važiuoti, ir piešti. Juk vieną pagaliuką paėmus perlaužti lengva, o du sudėjus neperlauši. Taip ir gyvenime – jei kažko imiesi ne vienas, jei turi palaikymą, viskas vyksta lengviau. Viena kitai piešdamos savajame plenere patarėme, analizavome ir parodą dviese surengti buvo lengviau“, – sakė Inga.
Paroda – gimtadienių dovana Asmeninis pleneras ir karantinas menininkėms padėjo suprasti ir daugiau dalykų. Štai visą gyvenimą apie studiją svajojusi Inga suprato, kad pabuvimo vienatvėje ir taip užtenka, tad jai reikia žmonių, bendrystės, draugystės. Dailės ir technologijų mokytoja dirbanti Rasa, atvirkščiai, suvokė, kokia brangi yra ramybė. Tačiau abi pripažino, kad, nors tyla vienaip ar kitaip abiem reikalinga, jas abi vienija ne tik tapyba, bet ir noras turėti veiklos, keliauti ir patirti emocijas. Todėl paroda „IR atrasti tylą“ greičiausiai nebus vienintelis draugių projektas. Rasos darbai puošia jau ne vienus namus, Inga taip pat atrado puikų būdą džiuginti kitus, tuo pačiu ir save. „Parodoje galima pamatyti ir augintinių paveikslų. Žaliomis akimis parodos lankytojus pasitinkanti katė išties egzistuoja ir ji tikrai pozavo. Tai Bialka – mano širdies draugo katė. Ir jos portretas – tik paskolintas parodai. Paveikslas yra dovana. Kažkada mąsčiau, ką padovanoti artimiems žmonėms – visi apsirūpinę, kažkuo labai nenustebinsi. Todėl sugalvojau piešti gimtadienį švenčiančių žmonių augintinius – savo portretą turėti namuose nori ne kiekvienas, tačiau mylimi augintiniai visada pradžiugina akį“, – įsitikinusi Inga. Beje, draugių paroda – tarsi dovana joms pačioms. Paroda atidaroma liepos 23 dieną – kaip tik tuomet Inga yra gimusi. O baigsis paroda rugpjūčio 8-ąją – tuomet gimtadienį švenčia Rasa. Tad savo gimtadienių proga menininkės dovanoja parodą visiems – apsilankius Kretingos muziejuje parodų salėje akis pradžiugins spalvos, gėlės ir ant drobės išsaugota gera nuotaika. Diana JOMANTAITĖ-JONAITIENĖ
|
|
