Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną35°C debesuotumas 10 %
Naktį22°C debesuotumas 10 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Rankdarbių kelias: iš Sibiro – į Lietuvą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žmonės
  • 2021-06-08
Sibiro tremties laikais siuvinėti rankdarbiai šildo Elenos Neimontienės namus.

Kretingiškės Elenos Neimontienės namus puošia jos pačios Sibiro tremtyje sukurti rankdarbiai – staltiesės, servetėlės, takeliai, sienos kilimas, o ji iš kitų praeivių miesto gatvėse ar bažnyčioje vasaromis išsiskiria stilingais vąšeliu nunertais rūbais – suknelėmis, kostiumėliais, palaidinėmis. Moteris neseniai atšventė savo 85-ąjį gimtadienį ir ta proga namuose savo draugams surengė viso gyvenimo rankdarbių parodą.

Vienas šalia kito sukabinti balto ir natūralaus lino suknelės ir kostiumėliai, prabangi vilnonė suknelė, virbalais megztas ir pynėmis puoštas paltas. „Vąšeliu nerti labiau patinka negu virbalais. Iš pradžių išmokau paprastu raštu, po to kopijavau raštus iš pagalvių. Gulint ligoninėje, viena moteris išmokė „saulyčių“, – rodydama savo rankų darbus pasakojo moteris. – O šitai suknelei reikėjo nunerti šimtus kvadratėlių ir po to juos sujungti į vieną rūbą. Esu reikli: neriu, ardau, vėl neriu tol, kol įtinku sau. Kas iš to, jei netiks – vis vien nenešiosiu, darbas – perniek.“ Dabar Elena bebaigianti nerti balto lino kostiumėlį, kurį tiesiog ketina kam nors padovanoti. „Negaliu sėdėti be darbo. Man nėrimas – kaip „pijokui šnapšė“, traukia ir gana“, – juokėsi guvi moteris. Praėjusią žiemą, ji tikino, apnėrusi per 70 servetėlių ir išdovanojusi jas draugams, pažįstamiems.

Gabi kūrėja E. Neimontienė aprodė savo nusinertą garderobą.

Vąšelis ir virbalai į jos gyvenimą atkeliavo sugrįžus iš Sibiro tremties. Būdama 12-metė su tėvais Salomėja ir Antanu Leksiais, dar 4 broliais ir seserimis – nors augo 8-iese, tremties dieną brolis ir 2 seserys spėjo pasislėpti – gyvuliniame vagone buvo išgabenti į Irkutsko sritį. „Gyvenome barake kelios šeimos. Sugrįžę iš darbų, pirmiausiai užsikurdavome „pečių“, pavalgydavome ir visos mergaitės išsitraukdavome rankdarbius – siuvinėdavome ir taip leisdavome vakarus. Prisimenu savo pirmąją pagalvėlę: prašiau mamos pinigų medžiagos atraižai, bet ji nedavė. Tuomet sukarpiau senus marškinius ir išsiuvinėjau“, – prisiminė E. Neimontienė.

Raštus susigalvodavo pačios ir tarpusavyje dalindavosi brėžiniais, o viena vokietė sumaniai juos perpiešdavo iš klijuotės. Pirkti specialių siuvinėjimo siūlų vykdavo į Irkutsko miestą. Elena išsiuvinėjo glėbius rankdarbių, kuriuos parsivežė namo – kaip savo jaunystės, o ir Sibiro laikų prisiminimą. „Visąlaik galvojau: kai turėsiu vietos, jais išsipuošiu namus. Juk tiek širdies į juos sudėta“, – atviravo savo darbais, sukurtais prieš 60–70 metų, šiandien besidžiaugianti moteris.

Gėlėtas kilimas ant sienos, įrėminti takeliai E. Neimontienei primena jaunystę.

Sibire Elena ištekėjo už Juozo ir ten susilaukė vienintelės dukters Viktorijos. Grįžusi į Lietuvą, pirmiausia įsidarbino prie geležinkelio: „Dirbau kaip lygi su vyrais, Sibire buvom taip įpratę. O po to viena rusė – įsivaizduokit, „per blatą“ – įtaisė į lapyną šerti lapių vietoj išėjusios moters. 1965-aisiais darbo nebuvo, o ir grįžusių iš Sibiro niekas nenorėjo priimti. Apie įsidarbinimą „Laisvės“ fabrike negalėjai nė pagalvoti. Tik vėliau atsirado laisvų vietų, ir į darbus lapyne moterys net iš Salantų važinėdavo“, – pasakojo E. Neimontienė, Kretingos žvėrininkystės ūkyje, kretingiškių tiesiog vadintame lapynu, išdirbusi 28-erius metus ligi pat pensijos.

„Nerti ir pradėjau, kai dirbau lapyne: būdavo – pietų pertrauka, greit užkandu ir į rankas – nėrinį. Kažkaip ir kūną, ir mintis pailsindavau“, – kalbėjo kūrybinga moteris.

Jos rankdarbių paroda buvo surengta Kretingos muziejuje, ją ragino stoti į tautodailininkų gretas, bet moteris nesiėmė iniciatyvos. Užteko kitokios veiklos: daugiau kaip 20 metų ji šoko Kretingos rajono kultūros centro šokių kolektyve „Rangė“, dainavo Kretingos tremtinių chore „Atminties versmė“ ir Kretingos muziejaus ansamblyje „Gervelė“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas