Pajūrio naujienos
Help
2021 Rugsėjis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 11 %
Naktį6°C debesuotumas 50 %
Apklausa

Ar padėtumėte nelegaliems migrantams, kad gerėtų jų gyvenimo sąlygos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Psichologė Vika Gridiajeva: „Prieš egzaminą patiriamą stresą reikia įdarbinti savo naudai.“

Netrukus prasidėsianti valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija abiturientams kelia daug jaudulio. Baimė suklysti, netinkami įpročiai besirengiant egzaminams ir kylantis stresas egzamine – apie šiuos abiturientams kylančius iššūkius ir kaip juos prisijaukinti mintimis pasidalino Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva.

Anot jos, stresas yra normali organizmo reakcija, kurią sukelia ne situacijos, šiuo atveju, egzaminai, o mintys, požiūris ir asociacijos. Abituriento streso lygį lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, kiek pats abiturientas yra atsparus stresui – ar iki VBE jis gebėjo susidoroti su įtampa: „Dalis žmonių nepakelia įtampos ir rodo tai savo elgesiu – nusikramto nagus, nebemiega, valgo per daug arba nebevalgo visai ar net suserga.“

Supanti aplinka lemia motyvaciją

Taip pat svarbu, ką abiturientas galvoja apie save. „Jeigu jis arba ji nepasitiki savimi, mano, kad daug dalykų nesiseka ir egzaminai nebus išimtis, jiems pernelyg nesiruošiama, o ir pats egzaminas kels įtampą – nes iš anksto bus suvokiamas kaip kažkas, į ką einu pralaimėti. Jei asmuo vertina save gerai, žino, jog daug metų rašė kontrolinius, kurie sekėsi ir buvo įdėta daug pastangų – stresas nebus toks baisus“, – apibūdino psichologė.

Jos teigimu, dar vienas svarbus aspektas – kokią reikšmę dvyliktokas suteikia VBE: „Konsultacijose dažnai girdžiu frazę – nuo to priklauso mano gyvenimas. Mėgstu patikslinti, kad nuo to priklauso egzaminų balai, bet ne gyvenimas. Kartais pajuokauju, kad egzaminus galima pakartoti ir kitais, ir dar kitais metais, jei prireiktų, o štai sveiko proto gali būti, kad pakartoti nebepajėgsime. Tai nėra jūsų, kaip žmogaus įvertinimas, tai yra žinių įvertinimas, ir reikia pastebėti, kartais net neatitinkantis tikrovės.“

Pasak V. Gridiajevos, ar žmogus pajėgus įveikti stresą, ar vis dėlto su juo tvarkytis bus sunkiau, priklauso ir nuo to, kiek šiuo metu jis turi resursų – abiturientas turi būti ir fiziškai sveikas: pavalgęs, aktyviai gyvenantis, atradęs balansą tarp mokymosi, santykių ir poilsio.

Kylantį streso lygį gali lemti ir išoriniai veiksniai, santykiai su aplinkiniais. Psichologės teigimu, tyrimai rodo, kad, jei tėvai jaunam žmogui – autoritetas, jis geriau jaučiasi steso metu bei turi aukštesnius mokymosi pasiekimus. Jei tėvai yra atsiriboję, mažai bendraujantys, tuomet jaunuolis rodo mažesnį susidomėjimą mokslais.

Didelę įtaką kylančiam stresui rengiantis egzaminams turi ir kitų žmonių lūkesčiai. „Mama deda pastangas, kad jos sūnus ar dukra taptų gydytoju, o jis ar ji nori būti menininku, šokėju ar bankininku, toks vidinis konfliktas tarp to, ko noriu, ir ko tikimasi iš manęs, sukelia papildomą įtampą“, – apibūdino Kretingos rajono švietimo centro psichologė.

Speciastės tikinimu, motyvaciją ruoštis egzaminams gali lemti ir draugai: „Jei esi kompanijoje, kur mokslas yra vertinamas, tuomet draugai papildomai motyvuos, bus galimybė pasikalbėti apie nerimą, kylančias baimes, taip sumažės įtampa, kils motyvacijos lygis. Jei tavo draugų rate mokslai nėra prioritetas, gali likti nesuprastas ir nesulaukti palaikymo, taigi, ir nerimas kils, ir motyvacija kris.“

Disciplina ir laiko planavimas

Anot V. Gridiajevos, rengiantis egzaminų sesijai reikėtų prisiminti, kad tai nėra pirmas, o ir tikrai ne paskutinis iššūkis gyvenime. Jei šis laikotarpis kelia daugybę streso ir nežinomybės, specialistė siūlo susirašyti įvykius gyvenime, kai buvo jaučiamas nerimas ar įtampa, ir šalia jų surašyti, kaip jie buvo įveikti, kas padėjo ir kas buvo neefektyvu.

„Man patinka apie egzaminus kalbėti kaip apie sporto varžybas, jiems būtina ruoštis ne tik žiniomis. Kviečiu egzaminų ruošimosi periodu abiturientus gyventi pagal tikslų grafiką, kad būtų sukaupti reikiami resursai. Siūlau visada keltis ir miegoti tuo pačiu metu, nepamiršti sveiko maisto, įtraukti į savo dienotvarkę judėjimą, nepamiršti santykių, galiausiai – nusistatyti įgyvendinamus tikslus. Per dieną neperskaitysite knygų iš literatūros sąrašo, tačiau galite prisiminti dvi ar tris skaitytas knygas, peržiūrėję recenzijas ir prisiminę veikėjus“, – patarimais dalinosi psichologė.

Jos teigimu, šiame egzaminų maratono periode būtina skirti daugiau dėmesio miegui, bet įpročius keisti paskutinę naktį nepatartina: „Jei jūs pratęs eiti miegoti pirmą valandą nakties, tikėtina, kad, jei aš pasakysiu, jog geriausia būtų išmiegoti bent 8 valandas, nuėjus miegoti 22 valandą vargu ar pavyks užmigti. Turite laiko, ruoškite save tam iš anksto, jau dabar susitvarkykite savo miego ir darbo režimą. Tiems, kas mėgsta mokytis naktį, prieš egzaminą rekomenduoju pasikartoti svarbiausius dalykus ir eiti miegoti. Tam, kas mokosi dieną, svarbu rytą skirti laiko pakartoti svarbiausius dalykus, tačiau nepradėti mokytis naujų dalykų ir nekelti sau papildomo streso. Valanda iki išėjimo iš namų vykstant į egzaminą turėtų būti skirta jūsų rytiniam ritualui. Šis laikas mokslo prasme jau nieko nepakeis, bet jei per šią valandą gebėsite save nuteikti, įpūsti sau pasitikėjimo, galite sau labai padėti.“

Pasak V. Gridiajevos, jei abiturientas jaučia didelę įtampą, būtina perteklinį nerimą išlieti: „Jei esate kalbus žmogus, bendraukite su žmonėmis, kuriems galite patikėti savo baimes ir nerimą. Jei tokio žmogaus šalia neturite – kreipkitės į profesionalą, psichologą ar karjeros konsultantą. Jei esate linkęs į uždarumą, ieškokite būdų paleisti įtampą per muziką, sportą, meditaciją, piešimą ar vaikščiojimą.“

Dar viena galimybė sumažinti nerimą ir įtampą prieš egzaminus – savi ritualai. Psichologės tvirtinimu, kai kurie sportininkai turi savo ritualus, savo amuletus, saviįtaigos kalbas prieš varžybas, tai padeda jiems susikoncentruoti.

„Patariu turėti ir jums panašių veiklų. Nesvarbu, kas tai bebūtų, svarbiausias tikslas – grąžinti jus į čia ir dabar ir paruošti maksimaliam susikaupimui. Tai gali būti mantra – aš tikiu savimi ir padarysiu viską, ką galiu. Prieš egzaminą galima nueiti kur nors nuošaliau ir giliai pakvėpuoti atsistojus tvirtai ant žemės. Jei kūnas nevaldomai pradeda judėti ar drebėti, pašokinėkite ar patrypkite, o tada stenkitės atsipalaiduoti“, – apibūdino V. Gridiajeva.

Egzaminų metu abiturientus dažnai aplanko ir kaltės jausmas, baimė suklysti. Psichologės teigimu, nėra imuniteto nuo nesėkmių: „Kaip ji bus vertinama – ar tai gyvenimo tragedija, ar pamoka, likimas ar spyris į užpakalį – priklauso nuo mūsų pačių. Iš sėkmės mes tiek daug neišmokstame, kiek iš nesėkmės. Jei ir negausite norimo įvertinimo, tai tik vienas egzaminas. Jūs esate vertingi, o ateityje galite tapti sėkmingi, net jeigu tektų koreguoti savo ateities planus.“

Specialistė pridūrė, kad stresas ir jaučiamas nerimas nėra priešas: „Jums reikia jį įdarbinti savo naudai. Kai jaučiame stresą, mūsų organizmas labiau pasiruošęs, mobilizuotas spręsti problemą, taigi jis – jūsų draugas.“

„Kuprinės“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas