|
Pasodino Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos aprašytus augalus
„Į šitą lysvę sodinkime augalus, kuriems labiau reikia saulės, o į šitą tuos, kurie mėgsta pavėsį. Ir – paskaidykime“, – tokius patarimus buvo galima išgirsti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vidiniame kiemelyje, kur specialiai įrengtose lysvėse gimnazijos bendruomenė kartu su Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo darbuotojais sodino dekoratyvinius, vaistažolinius ir prieskoninius augalus, kuriuos buvo aprašęs ir net pats auginęs Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Dovana – 18-os augalų kolekcija „Mes jums atvežėme ne tik augalų, kuriais reikės rūpintis, bet ir namų darbų užduotį, kurią, tikimės, rudenį jūs atliksite ir pakviesite mus įvertinti. Ir viliamės, kad gimnazistai, pažinę Jurgio Pabrėžos dvasinį, kultūrinį, o dabar ir materialųjį gamtinį palikimą, ne tik jį saugos, bet ir supras: jei vienas žmogus sugebėjo sukurti botanikos sistematiką žemaičių tarme, tai kiekvienas iš jų, jaunų žmonių, taip pat gali labai daug“, – perduodamos Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenei 18 kolekcinių augalų sakė KU Botanikos sodo koordinatorė prof. dr. Asta Klimienė, kartu su Vaistinių ir prieskoninių augalų skyriaus kuratore Liuda Razmuviene padėjusi pasodinti dovanotuosius sodinukus.
A. Klimienė akcentavo, kad padovanotieji augalai tiesiogiai susiję su vienu iškiliausių XIX a. švietėjų, kunigu, pranciškonu, gydytoju, Lietuvos botanikos tėvu vadinamu Jurgiu Ambraziejumi Pabrėža, kurio vardas suteiktas gimnazijai – visi aprašyti jo veikale „Taislius augyminis“. Prie kiekvieno augalo pridėta etiketė, kurioje jo pavadinimas užrašytas lietuvių ir lotynų kalbomis. Namų darbų užduotis gimnazistams – surasti, kokį žemaitišką pavadinimą vaistažolei ar dekoratyviniam augalui buvo suteikęs pats tėvas Ambraziejus, ir pažymėti juos atitinkamomis kortelėmis. L. Razmuvienė savo ruožtu pastebėjo, kad atvežtojoje kolekcijoje yra 9 vaistiniai augalai ir tiek pat tokių, kuriuos būtų galima priskirti dekoratyviems. Nemenka jų dalis yra naudojami ir kaip prieskoniai. „Pavyzdžiui, levandą, kurią priskirtume dekoratyviems augalams, daug kas vartoja nuo galvos skausmo. Margalapė vaistinė plautė – tiek vaistinis, tiek dekoratyvus augalas“, – paminėjo L. Razmuvienė. Sutapo su jubiliejiniais metais „Sumanymas gimnazijos vidiniame kiemelyje pasodinti Jurgio Pabrėžos aprašytų augalų kolekciją gimė dar pernai, ir labai džiaugiuosi, kad šiemet, kai minime jubiliejų – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ąsias gimimo metines, – šį sumanymą pavyko įgyvendinti“, – sakė gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys. Direktorius priminė, jog jo vadovaujama universitetinė gimnazija nuolat bendrauja ir su KU, kuris yra šios ugdymo įstaigos strateginis partneris, ir su Botanikos sodu: jame rengiamos moksleivių ekskursijos, palaikomi ryšiai su įvairiais fakultetais, vyksta edukacijos. „Visada norėjau, kad mūsų gimnazijoje vyktų ir patirtinis mokymas, kad mes galėtume išeiti iš gražių ir šiuolaikinių laboratorijų ir prisiliesti prie gyvos gamtos, kad galėtume patys auginti ir prižiūrėti augalus, kuriems pavadinimus suteikė pats Jurgis Pabrėža. Be to, šis gyvasis kampelis bus naudingas integruotoms pamokoms: tyrinėdami augalus ir jų pavadinimus galėsime susieti ir botaniką, ir lotynų kalbą, ir lietuvių kalbą ir literatūrą – daug šių augalų minimi tiek poezijoje, tiek tautosakoje. Gimnazistams bus naudinga ne tik rūpintis augalais, bet ir išmokti juos atpažinti, sužinoti vaistines gydomąsias savybes. Nuo rudens gimnazijoje bus biotechnologijų pamokos – tad, manau, ir per jas mūsų augalai pravers“, – kalbėjo direktorius. Istorijos, gamtos ir kultūros paveldas Renkant augalams vietas ir juos sodinant A. Klimienė apie kai kuriuos jų papasakojo įvairių istorijų: „Štai vaistinė balzamita, kuri Jurgio Pabrėžos laikais buvo populiari gėlių darželiuose. Šis augalas labai patiko vyskupui Motiejui Valančiui. Gyvendamas Varniuose vyskupas vaistinės balzamitos lapus kaip skirtukus dėdavo į maldaknyges – mat ji labai skaniai kvepia, tad veikdavo kaip natūralus gaiviklis.“
Profesorė atkreipė dėmesį ir į kai kuriuos Jurgio Pabrėžos augalams parinktus pavadinimus, kurie išliko iki šių laikų ir siejami su pagonių dievybėmis. Pavyzdžiui, eraičinas siejamas su dievybe, kuri saugodavo ėriukus, be to, ir avys šį augalą labai mėgstančios. Pavadinimas vaisgina siejamas su motina žeme, auginančia vaisius. Yra ir pavadinimų, kurie neprigijo: J. Pabrėža smidrą siūlė vadinti šparu – taip šis augalas, be kurio šakelių seniau buvo sunku įsivaizduoti puokštes, tebevadinamas Žemaitijoje. Priminė ji ir tai, kad J. Pabrėža pats augindavo vaistinius augalus – beje, būtent tokie padovanoti gimnazijai – tiek prie Kretingos vienuolyno, tiek visur, kur kunigavo. Ir, lankydamas parapijiečius, ragindavo žmones auginti juos bei mokė, kaip teisingai pasinaudoti jų vaistinėmis savybėmis. „Iš 800 pavadinimų, kuriuos Jurgis Pabrėža suteikė „Taisliuje“ aprašytiems augalams, 300 gyvi iki šios dienos. Rinkdami augalus gimnazijai žiūrėjome, kad jie būtų minimi J. Pabrėžos veikale: dalis pavadinimų yra modifikuoti ir pakeisti, dalis jo sugalvotųjų išlikę. Kai kuriuos pavadinimus jis sugalvojo pats, daliai davė tuos pavadinimus, kurie jau buvo prigiję liaudyje, dalis susijusi su pagoniškąja mitologija, ir tai irgi labai gražu: čia atsispindi ir istorijos, ir gamtos, ir kultūros paveldas“, – kalbėjo A. Klimienė, pridūrusi, kad gimnazijos kiemelyje pasodinti augalai, kuriuos J. Pabrėža prieš porą šimtų metų buvo užfiksavęs Žemaitijoje. Šiuo metu jie taip pat auga ir yra paplitę, nors, pavyzdžiui, šalavijas arba raudonėlis priskiriami Viduržemio jūros regiono augalams, ir spėjama, kad Žemaitiją pasiekė kartu su krikščionybe.
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vidiniame kiemelyje augs 18 Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos veikale „Botanika arba Taislius augyminis“ aprašytų vaistažolių, dekoratyvinių ir prieskoninių augalų: čiobrelis (thymus), levanda (lavandula), vaistinis šalavijas (salvia officinalis), juozažolė (hyssopus officinalis), saldžialapė kulkšnė (astragalus glycyphyllos), paprastasis raudonėlis (origanum vulgare), vaistinė balzamita (balsamita major), vaisgina (ajuga), eraičinas (festuca), vingiris (thalictrum), viendienė (hemerocallis), lanksva (spiraea), paprastasis ligustras (ligustrum vulgare), rugiaveidė (leymus), rasakila (alchemilla), vaistinis smidras (asparagus officinalis), sirinis klemalis (asclepias syriaca), vaistinė plautė (pulmonaria officinalis).
Livija GRAJAUSKIENĖ
|