|
|
|
Kada pradėsime vieningai dirbti „vardan tos“ Kretingos?
Kol Kretingos rajono savivaldybės tarybos internetu transliuojami posėdžiai savo populiarumu tarp kretingiškių sparčiai vejasi pagrindinių šalies televizijos kanalų transliuojamas muilo operas, „Kretingos“ komandos krepšininkai driokstelėjo iš peties, laimėdami Regionų krepšinio lygos (RKL) čempionų titulus. Dešimtmetį trukęs atkaklus ir vaisingas trenerių ir krepšininkų darbas, žingsnis po žingsnio vedęs komandą tikslo link, apsivainikavo sėkme ir parodė, kad draugiškas ir susitelkęs kolektyvas gali daug pasiekti. Kretingiškius pradžiuginęs jų komandos laimėjimas tapo netikėtu rajono valdžios skausmu ir rūpesčiu, ką daryti toliau. Jei būtų sekama rajono Savivaldybės tarybos pėdomis, kur dėl politinių ambicijų, praeityje pralaimėtų rajono mero ir Seimo nario rinkimų, asmeninių nuoskaudą ir dar nežinia ko konfliktuojantys politikai, kai visas pasaulis kovoja su COVID-19 pandemija, daro Kretingą pajuokos objektu, mūsų krepšininkai nebūtų sugebėję išsirinkti nė kapitono ir tebežaistų mėgėjų „sekmadienio“ lygoje. Bet jie jau – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), iš kurios horizonte matoma ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL). NKL reikalavimas tiek komandų finansavimui, tiek krepšinio arenoms – gerokai didesni, kai Kretingos rajono valdžia eilinį kartą įstrigusi „amžinose“, šį sykį – Sporto ir sveikatingumo centro (SSC) statybose, nors jos galėjo būti baigtos jau iki 2022 m. pradžios. Deja, kretingiškiams dešimtmetį – 2008–2018 m. – stebėjusiems Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekos statybos, lydimo rangovų kaitos, peripetijas, prognozuojama SSC statybos darbų pabaiga kėlė tik šypseną, nes rajono tarybos administracijos veiksmai, parenkant statybos rangovą, buvo tolokai nuo to, ko reikalauja šalies įstatymai, sveikas protas ir siekis racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Skaitytojams leidus, sugrįžkime į tolimus 1925-uosius, kai Kretingoje per keletą mėnesių buvo pastatyta naujoji geležinkelio stotis. 1925 m. vasario mėn. Lietuvos laikraščiuose buvo išspausdintas skelbimas apie Lietuvos geležinkelių tarnyboje 1925 m. kovo 6 d. įvyksiančias varžytines naujai geležinkelio stočiai pastatyti šiomis sąlygomis: 1. Minimali darbų vertė be medžiagų – 27.000 Lt; 2. Kokybiško ir savalaikio darbų atlikimo garantui pateikiamas užstatas 10 proc. nuo statybos darbų vertės grynaisiais pinigais arba Lietuvos banko garantija; 3. Darbai turi būti užbaigti iki š. m. birželio 15 d.; 4. Norintieji dalyvauti varžytinėse paduoda uždarytuose ir laiku užantspauduotuose vokuose pasiūlymus su užstatu nurodant statybos darbų kainas. Viskas – genialu ir paprasta, tad kovo 6 d. atplėšus pateiktus vokus su pasiūlymais buvo išrinktas mažiausią kainą pasiūlęs statybos rangovas, kuris pradėjęs statybas balandžio mėnesį, nors ir kiek pavėlavęs, rugpjūčio mėnesį jas baigė ir netrukus kretingiškiai, miesto svečiai stoties bufete jau galėjo ragauti čia pateiktus valgius ir gėrimus. Ir tai įvyko palyginti neseniai atsikūrusioje dar ekonomiškai silpnoje valstybėje, kai Kretingos apskrityje, 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymo duomenimis, 51,7 proc. gyventojų nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Atrodo, kad beveik po šimtmečio, pasauliui pasikeitus iš pagrindų, išsilavinusiems ir šiuolaikinėmis technologijomis apsiginklavusiems žmonėms to metų žmonių galimybės ir sugebėjimai galėtų kelti tik šypseną. Deja, dabartinis gyvenimas parodo, kad ir kiek besivystytų mokslas ir technologijos, galutinį rezultatą dažnai lemia ne tai, bet amžinosios gyvenimo vertybės: dora, sąžinė, tolerancija, meilė Tėvynei. Kai jų laikomasi, galutinis rezultatas neretai viršija lūkesčius, kuria naują gyvenimo kokybę ir suteikia gyvenimo džiaugsmą. Kai ne – belieka murkdytis nesėkmių liūne kaskart lipant ant to paties grėblio, dėl savo nesėkmių kaltinant kitus ir visą pasaulį. Kretingos visuomenės reikmėms statomų objektų statybos istorijos – geriausia to iliustracija. Dabar dar tebesitęsianti SSC statybos istorija galėtų įeiti į mokyklinius vadovėlius, pavyzdžiu, kaip nereikia statyti. Rajono politikai 2015 m. pradėję statybos vietos parinkimu prieš žmonių valią, didžiulį pastatą „įmontuojant“ į futbolo stadiono atsarginę aikštę, šalia gyvenamųjų namų kvartalo, nors už kelių šimtų metrų buvo laisvi žemės sklypai su galimybe šalia SSC įrengti teniso, badmintono kortus, tinklinio ar krepšinio aikšteles ir pan., parodė, kad jiems žmonių nuomonė nesvarbi ir ji pradeda ,,rūpėti“ tik prieš pat rinkimus. Tolesni statybos rangovo parinkimo veiksmai organizuojant „konkursą“, sukuriant jo laimėtojui išskirtines sąlygas, tuo pačiu pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, virto didžiuliais nuostoliais, kurie bus kompensuojami iš visų kretingiškių kišenės, kai neatsakingi valdininkų veiksmai, kaip jau įprasta, liko neįvertinti. Ir dabar neaišku, kas nusprendė ar davė įsakymą priimti rangovo pateiktą tik metinę draudimo bendrovės 500 tūkst. Eur darbų atlikimo garantiją, kai rangos sutartis reikalavo ją pateikti visam statybos laikotarpiui, kas yra bene svarbiausia rangos sutarties sąlyga. Šis sutarties punktas padeda užsakovui išvengti nuostolių rangovo galimo bankroto atveju, kai finansiškai nepajėgios bendrovės ilgalaikių garantijų negauna, nes už jas galintys laiduoti draudimo bendrovės ir bankai, atsakingai vertinantys laidavimo galimybes, nori dirbti pelningai ir saugo savo pinigus, ko nepasakysi apie to meto Savivaldybės vadovus. Užuot pasirinkus kitą finansiškai pajėgesnę, galinčią pateikti darbų atlikimo garantą visam statybos laikotarpiui įmonę, kaip šiame konkurse dalyvavusi visoje Lietuvoje žinoma AB „Panevėžio statybos trestas“, buvo žaidžiama „rusiška ruletė“ su kasmetinėmis darbų atlikimo garanto sutartimis, pasibaigusi rajono biudžetui milžiniškais nuostoliais. Buvo prieita netgi prie to, kad eilinę metinę darbų atlikimo garanto draudimo bendrovės sutartį priėmę valdininkai tyčia ar netyčia net nepasidomėjo, ar ji yra apmokėta ir tikrai galiojanti, nors tam būtų užtekę tik paprašyti sutarties apmokėjimo įrodymo ar vieno skambučio į draudimo bendrovę, kurios telefono numeris skelbiamas internete. Stebint iš šono, galima pagalvoti, kad 500 tūkst. Eur Kretingos rajono biudžetui yra dėmesio neverta smulkmena, bet tuo pat metu „taupant lėšas“ naikinamos kaimo bibliotekos ir uždaromos mokyklos. Deja, gyvename tokiu laikotarpiu, kai dorai, atsakingai ir sąžiningai atliktas darbas tampa retenybe, ir tai galima pastebėti visose gyvenimo srityse. Paskutiniu metu Kretinga keičiasi į gerąją pusę: įrengta dirbtinė futbolo aikštė, baigiama Vilniaus gatvės rekonstrukcija, pradėtas rengti dešimtmečius netvarkyto ir apleisto futbolo stadiono atnaujinimo projektas, išrinktas naujas SSC rangovas, žmonės skiepijami nuo COVID-19 viruso, ir gyvenimas grįžta į savo įprastas vėžes, bet ne rajono taryboje, kuri savo darbu ir susitelkimu turėtų būti pavyzdžiu rajono žmonėms. Gyvendami 5 vienuolynų, 2 bažnyčių ir šviečiančio kryžiaus mieste, turėtume būti tolerancijos, pakantumo ir susitelkimo pavyzdžiu visai Lietuvai, bet tokie, deja, nesame. Kartų kaita ne tik sporte, bet ir gyvenime, politikoje yra neišvengiama, bet sporte savo karjerą bebaigiantys ir baigę sportininkai negailėdami perduoda savo patirtį jaunesniems kolegoms ir džiaugiasi savo buvusios komandos sėkme. Tad paklauskime savęs, kodėl tai nevyksta Kretingos rajono taryboje, į kurią išrinktieji iškilmingai prisiekia dirbti „vardan tos“ Kretingos?
Romualdas BENIUŠIS
|
|
