Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Paskutinis žvilgsnis į Bendrąjį planą ir ambicijų karas po to

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2021-05-14
Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje į Bendruoju planu aktyviai besidominčių politikų klausimus atsakė projekto vadovas Evaldas Ramanauskas (antras iš kairės) ir Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji architektė Reda Kasnauskė.

Prieš vakar neeiliniame tarybos posėdyje patvirtinant rajono Savivaldybės Bendrąjį planą (BP), politikų pageidavimu, šis savivaldai reikšmingas dokumentas dar kartą buvo išsamiai pristatytas Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje.

Rūpestis dėl svetimų jėgainių

Pagal projekto rengimo sutartį BP Savivaldybei kainavo 63 tūkst. 450 eurų, pinigai buvo mokami atskirai už kiekvieną etapą. Iki baigiamojo etapo nueitas ilgas trejų metų kelias. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja vyriausioji architektė Reda Kasnauskė teigė, kad anksčiau sprendinių viešinimo metu neįtikėtinai daug dėmesio sulaukta iš visuomenės: gauta 130 gyventojų arba įmonių pasiūlymų, į didžiąją dalį jų atsižvelgta. Planas 4 kartus buvo derinamas iš viso su 30-čia institucijų. Šių metų balandžio 21 dieną gautas teigiamas patikrinimo aktas su išvada, kad dokumentą galima teikti svarstyti rajono tarybai.

Naujuoju planu keičiami Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniai, kurie buvo patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu.

„Man teko dalyvauti, su dideliais vargais 2008 metais planą priėmėm, bet jis įgyvendinamas“, – prisiminė buvęs tuometinis Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius. Politikas naujojo BP sprendinius pristačiusio rengėjų atstovo projekto vadovo Evaldo Ramanausko pasiteiravo, kaip jiems pavyko klausimus suderinti su Salantų regioninio parko direkcijos pageidavimais, o išgirdęs, kad didelių problemų nebuvo, pasidalino pamąstymais apie vėjo jėgainių plėtrą. Jėgainės buvo numatytos šiaurinėje pusėje, bet vis tiek „prasiveržė“ Vydmantų link, į pietinę dalį. Didžiulis jėgainių parkas šiuo metu planuojamas Plungės rajone. „Ar mūsų rajonui tai jokios įtakos nedarys?“ – paklausė V. Kubilius. E. Ramanausko teigimu, kiekviena savivaldybė sprendinius nusimato savo ribose. O atsinaujinanti energetika yra skatinama, tie procesai turės „susigulėti“.

Tuomet rajono tarybos narys Konstantinas Skierus pasiūlė Plungės rajono savivaldybei nusiųsti raštą, investuotojus įspėjantį vėjo jėgainių nestatyti 2 km atstumu iki Kretingos rajono ribos. R. Kasnauskės žiniomis, vėjo jėgainių poveikio vertinimo procedūra Plungėje jau įvyko, bet visuomenė sprendinių dar nesvarstė. „Aš pasidomėsiu viskuo: kokie ten brėžiniai, atstumai, jėgainių galingumas“, – pažadėjo ji.

K. Skieraus žodžiais, sviestu košės nepagadinsi, tad ir raštą geriau išsiųsti, ir solidžiau atrodytų, jeigu jį pasirašytų pats meras Antanas Kalnius.

Kvartalinė statyba ir galimybės investuoti

Naujame BP gatvės suskirstytos pagal kategorijas. K. Skierus pastebėjo, kad esamos gatvės nebeatitiks aprašo aiškinamajame rašte. „Ar nesusidursim su problema, kad paskui norint rekonstruoti G3 kategorijos gatves, rajonas negaus lėšų iš Automobilių kelių direkcijos? Iš praktikos galiu pasakyti, kad direkcija į bendruosius planus atsižvelgia dažnai“, – dėstė tarybos narys. Jis paragino priimti protokolinį sprendimą plane įrašyti pastabą dėl esamų gatvių. R. Kasnauskė pažadėjo.

Kaip sakė E. Ramanauskas, naujasis BP buvo pradėtas rengti išanalizavus esamą situaciją Kretingos rajone ir mieste, įvertinus teritorijas ir kas jose jau pastatyta, kas dar suplanuota statyti, taip pat atsižvelgus į demografinę padėtį. Nepaisant neigiamos gyventojų skaičiaus dinamikos, statybų sparčiai daugėjo. Didžiąją naujų užstatytų teritorijų dalį sudaro individualių namų kvartalai. Tačiau naujai užstatytos teritorijos vientisos plėtros nesudaro, namai išsidėstę padrikai, nesujungti į bendrą gatvių bei urbanistinės struktūros sistemą.

Kretingos miesto urbanistinė plėtra planuojama į pietryčius, kur jau pastatyta nemažai gyvenamųjų namų. Ateityje vyraus kvartalinė statyba, o ne atskirais sklypais. R. Kasnauskė pridūrė, kad tokią tvarką įtvirtins ir statybų įstatymai. Tikriausiai nebus išvengta ir konfliktinių situacijų, kai, kvartalais statant namus, dalį žmonių privačių sklypų žemės reikės atriekti bendriems visuomenės poreikiams – gatvėms, poilsio zonoms, želdiniams, kitai infrastruktūrai.

Kretingos mieste vyraus 2–3–4 aukštų namai. Bendrajame plane taip pat nustatyta pajūrio zona, į kurią patenka Žibininkai, Lazdininkai, Vydmantai, Rūdaičiai. Pasak E. Ramanausko, atsižvelgus į vyraujančius vakarų vėjus, vengiant taršos, išskirtos pramonės zonos. Tarybos narys Steponas Baltuonis projekto vadovo klausė, ką rajone būtų galima pasiūlyti investuotojui, kokį signalą rajono taryba, norėdama jį privilioti, turėtų ištransliuoti? Anot E. Ramanausko, viena zona, kurioje galėtų vykti gamyba, – Tiekėjų gatvės rajone, kita – Kūlupėnų link. Renkantis verslui svarbu privažiavimai, infrastruktūra, priėjimas prie geležinkelio. „Žinoma, tos zonos yra privačios“, – patvirtino projekto vadovas. Jo teigimu, ties Kretingos technologijos ir verslo mokykla paliekama rezervinė Savivaldybės žemė.

E. Ramanauskas taip pat sureagavo į Antano Puodžio pastebėjimą apie Kretingos mieste numatomą suformuoti nuo pirties salos einančią upės krantinę: siūloma išnaudoti Akmeną, kuri yra įdomi. Kaip tai padaryti – ilgalaikis dalykas, turėtų būti tariamasi su miesto gyventojais bei toje vietoje nuosavus sklypus turinčiais savininkais. „Visi miestai, kuriuose yra upių, nori priėjimo prie jų. Jaukios krantinės tampa savita, patrauklia miesto erdve“, – kalbėjo plano rengėjų atstovas.

Jolita Vaickienė pasiteiravo, ar tikrai rajonui pavyks įvykdyti reikalavimus, keliamus kurortinių teritorijų statusui gauti dalyje rajono teritorijos, tai yra Žibininkuose, kur įsikūręs ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“. „Mes norim tapti kurortinių vietovių savininkais. Ar tai įmanoma, ar čia tik – svajonės?“ – klausė tarybos narė. Atsakymas buvo, jog – siekiamybė.

Projekto vadovas E. Ramanauskas išgirdo ne tik politikų klausimų, į kuriuos atsakė, bet ir komplimentą, kad bendrovės „Elberta“ ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros instituto jungtinės architektų komandos parengtas naujasis Bendrasis planas yra gana lankstus, verslininkams ir gyventojams puikiai tarnaus mažiausiai 10 metų.

Kretingos rajono tarybos nariai naują Bendrąjį planą, tarnausiantį mažiausiai 10-metį, priėmė su didele atsakomybe.

Susirinko taikytis, bet išsiskirstė nieko nepešę

Po BP pristatymo politikai skirstytis neskubėjo, po 5 minučių pertraukos į tą pačią salę susirinko už uždarų durų pasikalbėti apie rajono tarybos darbo efektyvinimą, pastaruoju metu tvyrančią įtampą ir kaip toliau reikės dirbti priimant sprendimus dėl rajono žmonių gerovės. Tačiau numatytas taikus pasikalbėjimas netrukus virto farsu: rajono tarybos valdančiosios daugumos atstovai vieningai pakilo ir išėjo iš salės.

„Priekyje atsistojęs meras mums kaip pirmokams mokytojas ir vėl ėmė skaityti moralą apie tai, koks nevykęs buvęs praėjęs rajono tarybos posėdis. O juk susirinkom ne moralo klausytis“, – kodėl taip atsitiko, paaiškino tarybos daugumai atstovaujantis socialdemokratas V. Kubilius.

Anot ilgamečio politiko, opozicija nesusitaiko po to, kai prarado nuo kadencijos pradžios turėtą valdžią, rodo ambicijas. V. Kubilius ir pats turi panašių patirčių – kažkada buvo priverstas palikti mero postą. „Sunku buvo, prisipažinsiu. Aš taip pat išgyvenau, bet „nurijau“ tą nuoskaudą ir rajono taryboje dirbau toliau, pagalių į ratus nekaišiojau“, – atviravo jis. Pašnekovo nuomone, A. Kalnius nesupranta mero darbo specifikos.

Dabartinės daugumos pasipiktinimą kelia tai, kad rajono tarybą A. Kalnius yra įsukęs ir į teisminius procesus dėl savo padėjėjų pareigybių panaikinimo, taip pat yra kreipęsis į prokuratūrą dėl neva parašų ant sprendimo panaikinti ir paskutinio patarėjo pareigybę projekto suklastojimo. Negana to, didžiulis akibrokštas buvo ir prieš šį turėjusį būti taikų pokalbį – valdantiesiems į veidą netikėtai buvo tėkšta viešųjų ryšių akcija – po miestą išplatinti plakatai su jų atvaizdais bei įžeidžiais užrašais.

„Nusirista iki žemiausio laiptelio. Kaip galima su jais geruoju kalbėtis? Bus teismai, sulauksim sprendimų, tada matysim, kas iš to“, – apmaudo neslėpė daugumos atstovas konservatorius Juozas Mažeika.

Apie teismus ir plakatus

Kad rajono tarybos politikus pribloškė ir nesutarimus dar labiau pagilino būtent plakatai, pritarė partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė taryboje J. Vaickienė. „Aš esu opozicijos pusėje, bet man plakatai irgi nepatiko, nusivyliau. Niekas nesako, kad tos negražios akcijos iniciatorius yra meras, tačiau po to, kas įvyko, aš vietoj jo būčiau padariusi viešą pareiškimą ir paaiškinusi, prašiusi tokiais būdais neskaldyti tarybos“, – atviravo ji.

J. Vaickienė apgailestavo, kad abi pusės nesiryžta sėstis prie „apskrito stalo“, ieškoti kompromiso. „Esam brandūs žmonės, juk nebūtina eiti kartu gerti kavos, bet turim galvoti, kaip dėl rajono žmonių dirbsim toliau, kaip bus aptarnaujama mūsų taryba, kaip bendrausim tarpusavy“, – kalbėjo ji. Kapojimasis žodžiais, pašnekovės teigimu, į progresą neveda.

Valdančiųjų daugumai priklausanti socialdemokratė Augenija Juknevičienė akcentavo, kad merą išrinko ne socialdemokratai ir ne konservatoriai, ne kitų partijų atstovai, o Kretingos rajono žmonės tiesiogiai, ir todėl jam dera tarnauti vienodai visiems, būti jungiamąja grandimi taryboje. „Mero pareiga yra mažinti priešpriešą. Už mus rinkėjai taip pat atidavė savo balsus, todėl posėdžių metu nė vienas rinkėjų išrinktas atstovas neturime būti žeminami, tujinami ar gąsdinami, toks elgesys – nepriimtinas“, – teigė ne vieną kadenciją taryboje dirbanti, bet panašių dalykų lig šiol nepatyrusi politikė.

Visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“ atstovaujantis Simas Končius ironizavo: „Mes, opozicija, su dauguma norėjom kalbėtis, kaip apie problemas kalbamės šeimoje, darbe, taip ir – taryboje. Bet argi įmanoma kalbėtis su žmonėmis, jeigu jie atsistoja ir išeina?“ S. Končiaus nuomone, valdančiuosius labiausiai užgavo būsimi teismai. „Nieko kito pastaruoju metu aplink ir negirdžiu: kaip tas meras išdrįso tarybą paduoti į teismą?! O kodėl – nepaduoti? Turint argumentuotą nuomonę, matant akivaizdų trukdymą dirbti, jei kitaip išspręsti problemos neįmanoma, tai ir belieka teisinis kelias“, – neabejojo mero veiksmus palaikantis politikas.

„Pajūrio naujienų“ pakalbintas A. Kalnius pripažino, kad atmosfera taryboje – nepavydėtina, įtempta, daug pykčio. „Kad dialogas bibliotekoje neįvyko, tai nereiškia, jog neįvyks ateityje. Reikės susitarti ir dirbti vieningai. Dėl Kretingos“, – sakė A. Kalnius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas