Sulos smagurių kelias – į Pastauninko parką (26 komentarai)

kokie čia visi drąsūs ir viską žino..

Nuo seno žinodamas, į ką paversta švaraus Dopulčio upelio, su kairiuoju intaku Smukupiu, Kretingoje atkarpa, kai, pakėlus vandens lygį, Dopulčio slėnio purvyną ir patį upelį apie 200 metų klampojo palivarko kumečių varinėjamos aptvare jiems svetimos karvės svetimoje žemėje, nieko netausojant ir pavertus upelį į srutų griovį, visą laiką stebiuosi, kaip to aptvaro "pastauninko" idiotiškas pavadinimas įstrigo į kretingiškių smegenines. Aišku,visų pirma todėl,kad tai nesuprantamas slaviškas, "poniškas, mandras" pavadinimas,kaip dar prašmatniau skambėtų itališkai "stalla degli asini = asilų aptvaras", arba kaip uzbekiškai tas pat "eshak qalam". Bet nei Darbėnuose, nei Milane ar Askonoje, nei Salantuose, nei Berlyne, nei Samarkande ar Taškente, nei Minske Miesto parkai nepavadinti "Karvių ar asilų aptvaru".Tą pačią nesąmonę kartoja ir gerb. I. Šeškevičienė, ir šokėjų kolektyvas, ir t.t. Dar ta pati nesąmonė prikergta pačiam Dopulčio (ne "dopulties", kai kažkas dar prasimanė) upeliui,tvenkiniui ir t.t., ir, kas dar kvailiau, Smukupio upeliui ir net gatvei Dupulčių gyvenvietėje.

Todėl pradžiai, pirmam etapui, Dopulčio slėnio priežiūra siūlau užsiimti Jurgio Pabrėžos Universitetinės gimnazijos pasaulietiškiems skautams, visų pirma sustabdyti to bevardžio šabarkštyno medžių žalojimą. Tik ta proga būtinai reiktų ištaisyti vieną idiotišką frazę Gimnazijos himne. Turėsiu tolimesnių pasiūlymų Gimnazija tuo klausimu.

Rimi ka rukai?

Skaitantiems, o ne apsirūkiusiam "kindziuliui". Mokslininkas botanikas Jurgis Pabrėža dar 1843 m. ar anksčiau, aprašydamas vieną augalą, rašė, kad rastas ir "Kretingoo, pastauniky kloosztoriaus aplink opaali klaanusy dumblooutusy". Paprastas ūkinis dalykas iš mažųjų raidžių - šlapias aptvaras. O paskui, po karo buvo niekieno žemėje gal 20 ar 30 aptvarų iš kuolų ir nuo karo likusios spygliuotos vokiškos ir rusiškos vielos (jos buvo kitokios) ,kur aplinkiniai (Zacharkos, Oleinikovai, Župerkos, Stirbliai ir kt.) laikė karves taip, kad kiekviena galėdavo įsibristi, atsigerti ir ką mokėdamos daryti į tą opali, o paskui, dalį Dopulčio sukišo į vamzdį ir užpylė visokiomis žemėmis, o paskui į jį dar vis patekdavo tepalų ir pan. Iki šiol. Panašiai Minske pripažįstamo lietuviško pavadinimo upelis Nemigė irgi visas seniausiai teka vamzdžiu po žeme iki Svisločiaus, bet pavadinimas neužmirštas: virš jo yra kavinė "Nemiga", prekybos centras "Nemiga", ir net metro stotis "Nemiga", o nei "Galvijų aptvaro" (būtų "pastounik dlia žyvioly"), ,nei "Kiaulių tvarto" neteko matyti.

Tai va, ka veikia tvarkos saugotojai?ogi matosi tik kedes sildo , bijo pajudeti,Kretinga baisiai apleista, visur betvarke.